Diskusijos pranešėjai

Diskusijos pranešėjai

Susidomėjusių šiuo klausimu sausio 28 d. prisirinko pilna Lietuvos dailininkų sąjungos Parodų salė. Diskusiją „Krikščioniškosios žiniasklaidos aspektai ir vieta Lietuvos viešojoje erdvėje“ inicijavusi ir moderavusi Spaudos,. radijo ir televizijos fondo Tarybos pirmininkė Vaiva Žukienė sukeitė darbotvarkėje numatytus pranešėjus ir pirmajai žodį suteikė dr. Inesai Čaikauskienei, žurnalo „Ateitis“ bendradarbei. Ji papasakojo, kaip būdama paauglė (žinoma, skaitė „Panelę“) ir vėliau ieškojo sau tinkamos ir patrauklios žiniasklaidos. Ji konsatatavo, kad po pradinukams skirtos patrauklios „Bitutės“ nėra vyresniems vaikams tinkamų krikščoniškų leidinių. (salėje sėdėjęs kun. V. Aliulis replikavo: „Buvo „Lux“, bet neišsaugotas“), Kalbėtoja pabrėžė, kad jaunimui reikia gerų pavyzdžių, o dabartinė krikščioniška žiniasklaida esanti nepatraukli, esą manoma, kad užtenka kuo daugiau minėti Dievo vardą ir jau bus krikščioniška. Čia ji susilaukė protestų iš salės, kad tai tikrai netinka „Naujajam židiniui“ ar „Kelionei“. Prieita prie išvados, kad svarbiausias krikščioniškai žiniasklaidos bruožas – vertybės.

Internetinio dienraščio „Bernardinai“ vyriausias redaktorius Andrius Navickas pareiškęs, kad kalbės ne tai, ką turėjo pasirašęs, gerokai paaštrino diskusiją, paklausęs, kuo skiriasi krikščioniška žiniasklaida nuo nekrikščioniškos, kuri taip pat gali propaguoti panašias vertybes. Jis kalbėjo apie tai, kad kaip filosofijos daktaras kur kas mieliau rašytų filosofinius tekstus. Aiškiai nepasakė, kas gi jį verčia užsiimti kasdieniais internetinio dienraščio rūpesčiais, tačiau klausantieji, matyt, suprato nutylėtą mintį.

Skirto šeimai krikščioniško žurnalo „Artuma“ vyr. redaktorius Darius Chmieliauskas pasisveikino „Garbė Jėzui Kristui“. Nedarnus atsakymas parodė, kad ne visiems dalyvaujantiems diskusijoje tai – natūralus pasveikinimas. Kalbėtojas pasiguodė, kaip sunku leisti tokį žurnalą, ypač kai kitoje populiarioje žiniasklaidoje atrandama šeimos kaip vertybės neigimo ar iškreiptų šeimos formų propagavimą – nuo sugyvenimo be santuokos garbinimo iki kraštutinės patriarchalinės šeimos sampratos iškėlimo. Jis pabrėžė, kad reikėtų įstatymus peržiūrėti jų poveikio šeimai požiūriu (palaiko, griauna ar ignoruoja).

Diskusijoje labai aktyviai dalyvavo ,,Naujojo židinio” redaktorius N.Šepetys, dėl kiekvieno pranešimo turėdamas daug pastabų ir pastebėjimų.

Buvo pasigesta krikščioniškoje žiniasklaidoje dirbančiųjų ar bendradarbiaujančiųjų organizacijos. Kun. Vaclovas Aliulis pasiūlė sukurti tokią asociaciją prie Lietuvos žurnalistų draugijos. Šis pasiūlymas rimtesnio atsako nesusilaukė.

Diskusijai pasibaigus dar ilgokai nemaža dalis klausytojų nesiskirstė, tęsė pokalbius atskirose grupelėse. Buvo matyti, kad išsakytos mintys rūpi daugeliui ir tokie susibūrimai reikalingi.

Kita vertus, kyla natūralus klausimas: o kas turėtų tokius pokalbius organizuoti?

LŽD inf.