Šiomis dienomis leidykla „Versmė“ savo skaitytojus painformavo, jog galutinai parengta spaudai lokalinė monografija „Endriejavas“(sudarytojas ir vyr. redaktorius Virginijus Jocys). Tai 18 – oji serijos „Lietuvos valsčiai” knyga, dedikuota ir Žalgirio mūšio jubiliejui. Įdomu, kad  puslapių skaičius sutampa su mūšio data – 1410. Tai šešerių metų gausaus kūrybinio kolektyvo – istorikų, etnografų, kraštotyrininkų, sociologų, menotyrininkų, kalbininkų – darbas.

Šiame grandioziniame projekte (Lietuvoje būta per 400 valsčių; tą šimtatomę seriją monografijų pasiryžusi parengti ir išleisti „Versmė” – vadovas Petras Jonušas) dalyvauja ir du Žurnalistų draugijos nariai. Kultūros istorikas Albinas Vaičiūnas sudarinėja knygą apie savo gimtinę Kriūkus (Šakių raj.), o Juozas Pugačiauskas – apie Jiezną ir Stakliškes. Tai, ką jie nuveikė per keletą metų, smalsuoliai gali sužinoti internete susiradę informaciją – www.versme.lt Kai kas padaryta – yra parašyta mokslinių ir kitokių straipsnių, nufotografuota daug objektų, surinkta dokumentų, biografinių duomenų ir kt. – liko nuveikti dar daugiau…

J. Pugačiauskas džiaugiasi, jog šiame ilgame monografijos rengimo kelyje jau yra „statinys“ – rašytinis paminklas Jiezno kraštui. Tai neseniai išleista Prano Juozapavičiaus knyga „Dzindzakės žemei prabilus“. Istorikas, pirmasis Vėžionių kaimo jaunuolis, baigęs aukštąjį mokslą Vilniaus universitete, medžiagą apie savo tėviškę pradėjo rinkti būdamas 13 metų ir tęsė jį  40 metų. Tai išsamus nuoširdus pasakojimas apie Vėžionių kaimą: istoriją, papročius, buitį, dvasinę kūrybą. Gausu šio priedzūkio kaimo gyvenimo įvairiais laikotarpiais realijų: daraktoriaus veikla, arkliavagio teismas, perėjimas prie tobulesnių žemės dirbimo įrankių, kalendoriniai papročiai ir kt. Reikia pažymėti, jog monografiją autorius rašė sovietmečiu ir kalendorines šventes pateikė kaip religinių ir liaudiškų papročių visumą o nebandė, kaip tada buvo įprasta, įvilkti visa tai į ateistinį rūbą.

Apskritai, P. Juozapavičius dideliu lojalumu sovietų valdžiai nepasižymėjo, Kaune dorai dirbo istoriko ir kraštotyrininko darbą ir nelabai tikėjo, kad jo monografija apie Vėžionis išvys dienos šviesą ( Nepriklausomybės atkūrimo autorius nesulaukė). Tuo labiau knygos sudarytojui ir vyr. redaktoriui J. Pugačiauskui rūpėjo rankraštį parengti spaudai ir užbaigti pradėtą  prasmingą kraštiečio darbą. Istorinė netiesa – rankraštį išleisti jo paskelbimo metais – pasak recenzento dr. J. Mardosos, atitaisyta. Kad ir po kelių dešimtmečių…

LŽD inf.