Lemtingojo sausio 20-mečio proga Vilniuje atsirado naujas paminklas. Šalia masyvių „pritūpusių“ Seimo rūmų, priešais pseudoklasicistinę M. Mažvydo biblioteką atsistojo laiba figūrėlė, besiveržianti aukštyn, lyg besistengianti atsiplėšti, pabėgti iš jai nelabai patinkančios vietos… Politiškai, ideologiškai bandoma paaiškinti, ką ji simbolizuoja, bet nerimsta kalbos, jog skulptūra buvusi dar sovietmiečiu sukurta specialiai Visaginui, tuomet dar Sniečkui. Nesigilinu į ginčus, kalbu tik kaip žiūrovė. Mano akimis, ji ten visiškai netinka.
Apskritai, Vilniui nesiseka su paminklais, ypač naujais. Nekalbu apie modernius objektus palei Nerį ar ant tiltų, man labiausiai rūpi Senamiestis. Nuo žirgo nulipęs kunigaikštis Gediminas neša kažkam atiduoti kardą (pasiduoda? Bet juk niekam nepasidavė!), prie postamento priplotas padaras – atseit, Geležinis vilkas – atrodo kaip apgailėtinas perkaręs šunėkas. Mindaugas kliūva mažiau – sėdi sau priešais muziejų, ir tiek.
O juk esama simpatiškų paminklų: seserims Lazdynų Pelėdoms, jauki močiutė Žemaitė, gerasis daktaras Šabadas su mergyte, savita Jurgos Ivanauskaitės katė.
Dėl Lukiškių aikštės – seniai žinau, ko ten reikia. Tiesiog vis nesiryžau kišti savo profaniško trigrašio, laukiau, gal specialistai susiprotės. Tikrai nereikia ten stabo, monumento – jau buvo. Reikia išsaugoti žvaigždės formą, takelius ir medžius, o ten, kur stovėjo stabas, rodęs tiesų kelią į KGB, tiktų fontanas, kad plautų, plautų, plautų iš ten sklidusios piktybės paskutinius likučius. Fontanas turėtų būti abstrakčios formos, tokios, kad ir žiemą neblogai atrodytų. Dar svarbu – 1863 m. sukilėlių kapas turi tapti ryškesniu aikštės akcentu. Reikėtų atitverti jį nuo gatvės nelabai aukšta siena, o ant jos būtų užrašas, skirtas visiems kovotojams už Lietuvos laisvę – sukilėliams, savanoriams, partizanams. Na, jei labai kas nori, tegul atsiranda ant jos koks horeljefas…
Neseniai aptikau informaciją, kad Lietuvos rusų organizacija siūlo pastatyti Vilniuje paminklą, pasirinktinai – Petrui I, M. Kutuzovui, V. Visockiui ar …matrioškai. Įsivaizduoju – įdomiai turėtų atrodyti pastaroji grožybė prie barokinių ar gotikinių bažnyčių… Rusai nusiteikę tą paminklą finansuoti patys (gal didžioji jų tėvynė paremtų). Suprasčiau norą pastatyti paminklą rusų veikėjui, nusipelniusiam Lietuvos kultūrai – M. Dobužinskui, L. Karsavinui; prie senojo Operos, dabar – Rusų dramos teatro galėtų atsirasti paminklas puikiai dainininkei E. Čiudakovai.
Bet juk mes iki šiol neturim Vilniuje paminklo J. Basanavičiui, M. Römeriui, laikas būtų įamžinti Vilniaus paveldui pasišventusį V. Drėmą, galėtų būti paminklas ir Č. Milošui. Turime ir kitų Vilniui, Lietuvai nusipelniusių veikėjų, ir ne tik lietuvių. O labiausiai pasigendu paminklo iki mirties Vilniaus neapleidusiam Patriarchui. Tiesiog matau jį „vaikštinėjantį“ (ant labai žemo postamento) po vadinamąjį „Prancūzparkį“, juk visai šalia, Bokšto gatvės pradžioje gyveno…
Marytė Kontrimaitė
LŽD info
