Kovo 2 d. Vilniuje Lietuvos radijo ir televizijos komisija organizavo konferenciją tema „Audiovizualinių žiniasklaidos paslaugų direktyvos įgyvendinimas Baltijos šalyse“. Tai buvo audiovizualinės žiniasklaidos reguliuotojų susitikimas, audiovizualinę rinką reguliuojančių institucijų rengiamas kasmet pagal sutartį vienoje iš trijų Baltijos šalių. Be šeimininkų, dalyvavo Latvijos Elektroninės žiniasklaidos tarybos atstovai, Estijos Visuomeninio transliuotojo tarybos bei Kultūros ministerijos atstovai, taip pat Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos pirmininkas ir Lietuvos kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus atstovai.
Audiovizualinės žiniasklaidos reguliuotojai dalinosi patirtimi, kaip sekėsi suderinti naująją Europos Sąjungos direktyvą su savo teisės aktais ir kokios iškilo problemos ją įgyvendinant. Buvo aptarti televizijos internetu ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų (video-on-demand) bei televizijos programų rėmimo, prekių rodymo ir reklamos reglamentavimo klausimai.
Kalbėta apie skaitmeninės antžeminės televizijos įdiegimo trijose Baltijos valsybėse eigą ir numatomą jos tolesnę plėtotę. Latvijoje skaitmeninį transliavimą pavyko įdiegti iki 2010 m. birželio 1 dienos – pusmečiu anksčiau, negu buvo planuota. Antžeminis analoginis transliavimas laikinai (iki 2013 metų) leistas tik regioniniams ir vietiniams transliuotojams. Neiškilo problemų dėl televizorių priedėlių, vyriausybė neparėmė jų įsigijimo, mažas pajamas turintiems asmenims buvo leista juos įsigyti išsimokėtinai – maždaug apie 10 litų per mėnesį. Estijoje jau pilnai įgyvendintas skaitmeninis transliavimas, prie jo perėjo ir regioniniai transliuotojai, nebuvo jokios paramos mažas pajamas gaunantiems gyventojams.
Lietuvoje dalis transliuotojų perėjo prie skaitmeninio transliavimo, visiškai atsisakyti analoginio numatyta iki 2012 m. spalio 22 dienos, bet norima paankstinti – nuo 2012 m. liepos 1 dienos. Pas mus numatoma, kad vyriausybė parems mažas pajamas gaunančius žiūrovus – ketinama juos aprūpinti pigiausiais televizijos priedėliais, kurių dėka jie galės ir toliau žiūrėti nemokamas programas, tačiau su šiais priedėliais nebus galima naudotis kortelėmis užkodotoms programoms priimti.
Buvo aptarti visuomeninio transliuotojo klausimai, ypač jo finansavimo bei misijos įgyvendinimo problemos. Kalbėta apie kabeliniais tinklais privalomas retransliuoti programas. Latvijoje privaloma retransliuoti visas nacionalinio masto programas, panašiai yra ir Estijoje, o štai Lietuvoje pagal pernai priimtą Visuomenės informavimo istatymo pataisą nuo 2011 liepos 1 dienos bus privaloma retransliuoti tik dvi LRT programas, dėl kitų retransliuotojai turės susitarti su transliuotojais.
Pasikeitus įstatymo nuostatoms dėl reklamos, iškilo naujų problemų – kaip atskirti prekių rodymą (naujai leistas) nuo paslėptos reklamos, nebeliko privalomo 20 minučių intervalo tarp reklamos, ribojama tik bendra reklamos trukmė (12 min.) per valandą. Lietuvos atstovai nusiskundė, kad reklamos įstatymas nereguliuoja politinės reklamos.
Konferencijos dalyviai įvertino šį susitikimą kaip labai naudingą ir produktyvų.
LŽD info
