Kovo 25 ir 26 dienomis Vilniuje žurnalistai susirinko į konferenciją, kuri yra Tarptautinės žurnalistų federacijos (TŽF) 2008 pradėtos kampanijos ilgalaikio projekto „Etiškos žurnalistikos iniciatyva“ dalis. Kampanija skirta žodžio laisvei stiprinti, siekti aukščiausių profesinių standartų, kovoti su diskriminacijos apraiškomis. Vilniškę konferenciją organizavo TŽF padalinys – Europos žurnalistų federacija su Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS), prisidėjo tarptautinė organizacija Įvairios žiniasklaidos institutas (Media Diversity Institute). Be LŽS narių dalyvavo Lietuvos žurnalistų draugijos, Interneto portalų asociacijos ir kitų žiniasklaidos organizacijų atstovai.

Buvo užsimota per dvi dienas išsamiai aptarti žmogaus teisių temą Lietuvos žiniasklaidoje, ypatingą dėmesį skiriant įvairioms diskriminacijos apraiškoms, pasiaiškinti apie etikos standartus, jų laikymąsi Lietuvoje, žiniasklaidos savireguliaciją ir jos tobulinimą.

Pirmoji konferencijos diena po konferencijos moderatoriaus LŽS pirmininko Dainiaus Radzevičiaus trumpos įžangos prasidėjo Dublino universiteto profesoriaus Styveno Noltono (Stewen Knowlton) paskaita „Tarptautiniai etikos standartai – globalūs ir/ar lokalūs“.

Kitą pranešimą „Žmogaus teisių tema žiniasklaidoje“ skaitė Žmogaus teisių stebėjimo instituto programų direktorė Dovilė Šakalienė. Diskusijoje dalyvavo Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė, Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto dėstytojas Romas Sakadolskis, portalo lrytas.lt apžvalgininkas Arkadijus Vinokuras. Daugiausia kalbėta apie įvairių visuomenės grupių diskriminacijos apraiškas mūsų žiniasklaidoje.

Antroje dienos pusėje visas dėmesys buvo skirtas žurnalistinei etikai, žurnalistų savireguliacijai  ir reguliavimui. LŽS Etikos komisijos pirmininkas Viktoras Trofimišinas papasakojo apie savo vadovaujamos komisijos veiklą. Ji įkurta 2009 metais, nagrinėja skundus dėl žurnalistinės etikos pažeidimų. LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius priminė, kad Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas priimtas 1996 m. kaip tik tą pačią kovo 25 d. ir toje pačioje vietoje – „Lietuvos“ (dabar Radisson Blu Hotel Lietuva) viešbučio salėje ir pataisytas 2005 metais. Jo nuomone ypač daug problemų iškyla dėl to, kad kodekse bandoma suderinti skirtingus interesus turinčių žurnalistų ir leidėjų – žiniasklaidos savininkų interesus. Todėl ir Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija (ŽLEK) esanti nelabai veiksminga, nes joje yra tų priešingus interesus turinčių organizacijų atstovai.

LŽD Centro valdybos pirmininkė Marytė Kontrimaitė kalbėjo apie tai, kaip buvo taisomas etikos kodeksas. Siekiant įstoti į Europos Sąjungą imta rūpintis, kad Lietuvos teisė atitiktų Europos standartus. ES atstovams griežtai prižiūrint teko taisyti Visuomenės informavimo įstatymą (ypač Seimui ratifikavus tarptautinę konvenciją dėl televizijos be sienų), jame turėjo atsirasti nuostatos dėl nepilnamečių apsaugos. Vėliau priėmus ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, etikos kodeksą teko tobulinti, įtraukiant nemaža naujų nuostatų. M. Kontrimaitė mano, kad ŽLEK reikėtų reorganizuoti, atskirti nuo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo, kurio funkcijos yra kitos, galbūt tikslinga ŽLEK „prikabinti“ prie jai artimesnės Žurnalistų etikos inspektoriaus institucijos. Pasak jos, ŽLEK idėja gera vienu požiūriu – joje yra ne tik žurnalistų ir leidėjų, bet ir mokslininkų, teisininkų, psichologų ir kitųvisuomenės atstovų. O kai skirtingus interesus turintys žurnalistai ir leidėjai sutaria dėl pažeidimų, tai tikrai yra gerai.

Žiniasklaidos teisės žinovė, Vilniaus Universiteto dėstytoja dr. Liudvika Meškauskaitė ketino plačiau kalbėti apie teisę ir etiką Lietuvos žiniasklaidoje, tačiau jai teko aiškinti teisės dalykus. Ji teigė, kad Visuomenės informavimo įstatyme yra daug puikių nuostatų, bet nepasakyta, kas bus, jei tų nuostatų nebus laikomasi, griežtai kritikavo Nepilnamečių apsaugos įstatymą, pareiškė abejones dėl Radijo ir televizijos komisijos veiklos ir atsakė į daugybę klausimų dėl konkrečių bylų, iškeltų žiniasklaidos priemonėms ir atskiriems žurnalistams.

Žurnalistų ir leidėjų etikos inspektoriaus patarėjas Deividas Velkas papasakojo apie šios institucijos veiklą ir pasiskundė, kad pataisius Visuomenės informacijos įstatyme nuostatas dėl inspektoriaus funkcijų, kai šiai institucijai tenka nustatyti neapykantos kurstymo bei įstatymo draudžiamos pornografijos apraiškas žiniasklaidoje, inspektoriaus tarnybai darbo labai padaugėjo. Pasigedusiems žiniasklaidos stebėsenos jis priminė, kad radijo ir televizijos laidų stebėseną vykdo Radijo ir televizijos komisija, o spaudos stebėseną – pagal galimybes – inspektoriaus institucija.

Kita diena prasidėjo nuo kalbos apie etiką. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkas

Linas Slušnys daug kalbėjo apie tai, kas yra etika, taip pat ir apie savo vadovaujamos komisijos darbą. ŽLEK jis įsivaizduoja kaip „filosofinį vienetą“. Pasirodo, skundų jie turi tiek daug, kad rengdami po du posėdžius per mėnesį nespėja apsvarstyti, yra skundų, kurie užsibuvo nuo lapkričio. Jis pabrėžė, kad komisija bausmių neskiria, tik pripažįsta pažeidimus. Jis pritarė nuomonei, kad už vieną ŽLEK pripažintą etikos pažeidimą nebūtų taikomos tokios nuobaudos kaip Spaudos, radijo ir televizijos fondo paramos neskyrimas ir kt. Tai turėtų būti taikoma ŽLEK pripažintai nuolat pažeidinėjančia etikos kodeksą žiniasklaidos priemonei. Jis išreiškė abejonių dėl ŽLEK sudėties ir retoriškai klausė – jei tai tik leidėjų ir žurnalistų komisija, ką ten veikia teisininkai, mokslininkai, psichiatrai. O jei tai skirta visuomenei (jo nuomone, taip ir yra), kodėl tik žurnalistai ir leidėjai tvirtina kodeksą?

Interneto portalų asociacijos prezidentė Aistė Žilinskienė papasakojo, kaip interneto portalai kovoja su neetiškais, diskriminaciniais komentarais, kurių gerokai sumažėjo po to, kai anonimiški nešvankybių ir įžeidimų rašinėtojai suprato, kad juos lengva susirasti ir nubausti. Yra nubausti komentuotojai, kurių tekstuose įžvelgtas nesantaikos kurstymas prieš gėjus ir romus. Vienu atveju atimtas kompiuteris, kitu – skirta bauda. Jos nuomone per daug yra paplitę žiniasklaidoje įvairūs stereotipai, ypač susiję su nelaimėm ir nusikaltimais. Vis dar dažnai pabrėžiama prasižengusių asmenų tautybė, pateikiama tik viena nuomonė ir pan. Skirtingai nuo televizijos transliuotojų, kurie už pažeidimą susimoka baudą, bet iš skandalo gali turėti naudos, nes padaugėja reklamos, interneto portalams būti neetiškais neapsimoka.

Rajoninės spaudos leidėjų asociacijos atstovė pasakė, kad jų leidiniams taip pat neapsimoka būti neetiškais, nes visi vieni kitus pažįsta. Vienos rajoninės redakcijos atstovė pasiskundė, kad už visai nekaltą komentarą, kuriame įžvelgta diskriminacija, policija pusę metų trukdė redakcijos darbą, kol ŽLEK patvirtino, kad etikos pažeidimo nėra…

Dr. Monika Frėjūtė-Rakauskienė, Lietuvos Socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotoja, pristatė savo tyrimą tema „Tautinės mažumos žiniasklaidoje ir žiniasklaida mažumoms“. Ji tyrė spaudos (didžiųjų dienraščių) ir populiariausių internetinių portalų tekstus ir analizavo įvairias nepakantumo etninėms mažumoms formas. Jų esama labai daug – nuo „tylos diskurso“, kai apie etnines mažumas ir jų problemas apskritai neužsimenama, iki kurstymo smurtauti, net susidoroti. Diskusijoje dalyvavusi Svetlana Novopolskaja, Romų visuomenės centro direktorė, pareiškė, kad didžioji romų dalis – beraščiai, todėl yra laimingi, nes nežino, ką apie juos rašo, o žurnalistai rašo dažniausiai blogai… Faina Kukliansky, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotoja, pasakė, kad pačios etninės mažumos turėtų rūpintis savo žiniasklaida, tuo labiau, kad galima gauti fondų paramą.

Dr. Audronė Nugaraitė, Vilniaus Universiteto dėstytoja, perskaitė išsamią paskaitą tema „Naujoji žurnalistika ir etikos standartų paieškos/atsakomybės standartų taikymas“. Ji teigė, kad etikos standartų kitimą lemia įvairūs veiksniai: politiniai, ekonominiai, globalizacija. Žiniasklaida vis tik – verslas, todėl vaikydamasi naudos gali pateikti iškreiptą visuomenės vaizdą. Labai svarbu, kad „sarginis šuo“, kaip įprasta vadinti žiniasklaidą, netaptų pudeliuku arba koviniu šunimi…

Gaila, kad diskusijoje turėję dalyvauti blogeriai ir „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovas neatvyko, diskutavo kiti konferencijos dalyviai. Kalbėta apie apgaulingus leidinių tiražus, (o internete lengva patikrinti lankytojų skaičių), nesamą žiniasklaidos kritiką (vieni vengia kritikuoti kolegas, kiti tiesiog keikiasi), reklamą.

Dainius Radzevičius priminė, kad padaugėjo viešo kalbėjimo apie tai, kas vyksta žiniasklaidoje. Verslo įtaka žiniasklaidai dažnai lemia jos prastėjimą – pastebima, kad beveik nebėra tikros tiriamosios žurnalistikos (apie skandalus eksploatuojančius laidų vedėjus jis pasakė, kad tai ne žurnalistai, o gandonešiai). Pasak jo, plinta du žanrai – informacinės žinutės ir nuomonės. Jis padėkojo Europos žurnalistų federacijos atstovei Yuk Lan Wong už pagalbą organizuojant šią konferenciją, o ji savo ruožtu padėkojo už galimybę joje sudalyvauti.

LŽD info