Kai šviesaus atminimo LŽD pirmininkės Romos Grinbergienės iniciatyva 1998 m. buvo įsteigta LŽD Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties prezidento Lietuvą“, pirmoji laureatė buvo išrinkta be didesnių ginčų. Ja tapo Nijolė Baužytė už videofilmų ciklą „Mūsų miesteliai“, per Lietuvos televiziją demonstruojamą nuo 1991 metų.
Žurnalistė gimė 1938 09 06 Pušalote, Panevėžio apskrityje. Tikėtina, kad būtent noras įamžinti gimtąjį miestelį paskatino ją imtis garsiojo ciklo.
Baigusi Panevėžio 2- ją vidurinę mokyklą Nijolė Baužytė 1953-55 m. mokėsi Panevėžio teatro studijoje, 1955-1960 – studijavo VU lietuvių kalbą ir literatūrą. Nuo 1960 m. ėmė dirbti LTV – jaunesniąja redaktore, redaktore, vyresniąja redaktore, skyriaus vedėja, nuo 1988 – Kultūros laidų redakcijos vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja. Sukūrė TV laidų ciklus: „Literatūrinių herojų klubas”, „Amžiaus poezija”, „Įžymūs kultūros ir meno veikėjai”, „Literatūros galerija“ ; dokumentinius filmus: „Vilčių laivas“, „Kur eini, televizija?“, „Mūsų baimė ir mūsų viltis“, „Pažaislio idilės“, apie režisierę Kazimierą Kymantaitę – „Aistringai gyvenimą nešu“, apie aktorių S Jukną – „Scenos kunigaikštis“ ir kt. Organizavo aktorių ir režisierių kūrybos vakarus.
Nijolė Baužytė labai aktyviai įsitraukė į Sąjūdį, buvo garsios „Atgimimo bangos“ redaktorė, Sąjūdžio I šaukimo Seimo narė, II šaukimo Sąjūdžio seimo tarybos narė, buvo Vilniaus miesto tarybos deputatė.
Ji apdovanota Sausio 13-sios atminimo, Lietuvos nepriklausomybės 10- mečio medaliais, Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Biografiniame žinyne „Kas yra kas Lietuvoje“ (2008 m.) įrašytas jos moto: „Galvoti pirmiausia apie Lietuvą, o tik po to apie save“.
„Mūsų miesteliai“ 1996 m. buvo pažymėti „Auksinės bitės“ prizu, 2005 m. Lietuvos Radijo ir televizijos komisijos organizuojamo konkurso „Pragiedruliai“ vertinimo komisija ciklą pripažino geriausia televizijos laida.
Šiemet sausakimšoje Vilniaus Rotušės salėje buvo iškilmingai paminėtas videofilmų ciklo „Mūsų miesteliai“ 20 – metis.Nijolė Baužytė nusakė laidų tikslą: tai paminklas Lietuvai, nykstantis paveldas, kurį praradome ir toliau prarandame dėl svetimųjų ir savųjų kaltės. Jau sukurtos 164 laidos apie 127 miestelius. Kalbėtojai etnografai ir istorikai pabrėžė šio ciklo svarbą Lietuvos istorijai – dažnai tuose mažuose miesteliuose vyksta visai šaliai reikšmingi dalykai, bet jie lieka neužfiksuoti. Labai daug tų filmų herojų yra kuklūs, bet nepaprastai įdomūs. Išsirikiavo ilga eilė sveikintojų iš visos Lietuvos ir autorei buvo palinkėta sukurti dar bent kokį šimtą filmų.
LŽD info
