Lapkričio 9 dieną Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete Kultūros ministro įsakymu suformuota darbo grupė posėdyje pristatė patobulintą Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) veiklos modelį. Pagrindiniai grupės išsikelti tikslai – siekti fondo veiklos skaidrumo bei veiksmingesnio veiklos valdymo.

Darbo grupės narių sprendimu, naujas fondo modelis ir toliau savo veiklą tęs kaip viešoji įstaiga, savo teisinio statuso nekeis. Fondas sieks įgyvendinti sukurtas naujas priemones, kurios turėtų padėti įvykdyti numatytus tikslus. Viena iš šių priemonių – tai Fondo valdybos bei Ekspertų tarybos atskyrimas. Kultūrinių ir šviečiamųjų projektų, pateiktų atitinkamai fondo remiamai programai, vertinimas nuo šiol bus patikėtas Ekspertų grupei, kuri savo ruožtu įvertinimus ir išvadas teiks Ekspertų tarybai. Ši taryba turės teisę kreiptis į valdybą dėl Ekspertų tarybos priimtų sprendimų įvertinimo.

Didelis dėmesys bus skirtas valdybos narių atrankai. Jie turės būti savo srities, kokios fondo remiamos programos stebėsenai yra skiriami, specialistai, taip pat šios valdybos narys privalės turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą bei ne mažesnę nei 4 metų valdymo ir administravimo veiklos patirtį visuomenės informavimo srityje. Valdybą skirs Visuotinis fondo dalininkų susirinkimas.

Mažiau dalininkų savivaliavimo

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo direktorius Mykolas Karčiauskas teigia, kad fondo patobulinimas yra sveikintinas, kadangi bus aiški takoskyra tarp valdybos ir tarybos.

„Ekspertinis projektų vertinimas ir anksčiau priklausė nuo Fondo tarybos, tačiau per daugelį metų į tarybą pateko daugiau pačių dalininkų ar jų sukurtų organizacijų žmonės. Taip viskas pakrypo į savęs aptarnavimą ir prasidėjo nevykęs dialogas su kitais“, – sakė M. Karčiauskas.

Kaip teigia pašnekovas, visada atsiranda interesų konfliktų, kada yra skirstomos valstybės lėšos, todėl šis fondo patobulinimas gali padėti išvengti nesusipratimų.
„Fondo dalininkai negalės skirstyti lėšų, nors valdant fondą jie ir toliau dalyvaus, tačiau visi lėšų skirstymo darbai atiteks Ekspertų tarybai. Fondo dalininkai negalės pakeisti ekspertų vertinimų, nebent tik dar kartą grąžinti ekspertams svarstyti savo priimtą sprendimą“, – teigė fondo direktorius.

Anot M. Karčiausko, atskirtis tarp dalininkų ir ekspertų padės išvengti nusiskundimų dėl neteisingo lėšų skirstymo. „Sumažės tų Jonų, kuriems trūksta 10 tūkstančių litų, ir tų Petrų, kuriems pristigo 9 tūkstančių. Manau, kad nebebus tų nevykusių dalybų atsisėdus prie stalo. Šie pokyčiai yra teigiamas dalykas, o tų, kurie priešinsis, visada bus, niekas nenori galvoti apie tai, kaip valstybei gali būti geriau“, – tvirtino M. Karčiauskas.

Reikia likviduoti

„7 meno dienos“ kultūrinio savaitraščio buvęs vadovas Linas Vildžiūnas yra įsitikinęs, kad Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas yra įkurtas ydingai, su jo veikla susijusios problemos tęsiasi nuo pat jo įkūrimo pradžios, o visi pataisymai prilygsta tik nedideliam kosmetiniam remontui.

„Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo patobulinimai man primena patarlę, „kad būtų vilkas sotus ir avis sveika“. Tačiau kam sotinti vilką? Šiame fondo veiklos modelio tobulinime matau, kad yra įdėta daug pačių įvairiausių saugiklių, tačiau ydinga situacija išsaugoma ir toliau. Paprasčiausias būdas, mano supratimu, yra likviduoti fondą ir įsteigti naują su vienu steigėju – būtent valstybe. Ir tada šie visi klausimai būtų automatiškai išspręsti“, – teigė L. Vildžiūnas.

Anot L. Vildžiūno, Lietuvos kultūrinė spauda yra sužlugdyta, ir šiais krizės laikais lieka tik projektinis finansavimas. „Kultūrinė spauda jokių pajamų šiais krizės laikais turėti negali, pvz., „7 meno dienos“ laikraščio kaina – 2,5 Lt, o daugelio kultūrinių leidinių tiražas vos pasiekia du tūkstančius egzempliorių“, – sakė L. Vildžiūnas.

Spaudos rėmimo fondas tik iš dalies (iki 75 procentų) remia kultūrinio ir šviečiamojo pobūdžio projektus, tačiau, anot L. Vildžiūno, nėra aišku, iš kur gauti likusius 25 procentus. Kaip teigia redaktorius, jeigu kaip alternatyvą (likusiems 25 procentams padengti) traktuotume Kultūros rėmimo fondą, kuriam galima teikti paraiškas ir gauti paramą iš ten, valstybės kontrolė čia jau įžvelgia dvigubą ar trigubą finansavimo galimybę.

„Jokio trigubo finansavimo iš pricipo čia būti negali. Nė vienas projektas praktiškai nėra remiamas pagal realų poreikį. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas nepriklauso Kultūros ministerijai, jis yra įsteigtas pagal Visuomenės informavimo įstatymą ir yra atskaitingas Seimui. Ir dėl to aš, vargšas leidėjas, matau didžiulį privalumą, kad, teikdamas paraišką į SRTRF, galiu taip pat teikti paraišką ir į Kultūros rėmimo fondą. Tai neturėtų būti traktuojama kaip poreikis išlupti dvigubą ar trigubą finansavimą“, – teigė L. Vildžiūnas.

Trūksta aiškumo

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo atstovo Vytauto Tumėno teigimu, klausant naujojo fondo veiklos modelio pristatymo pagrindinis klausimas kyla, kokie šitos reformos tikslai, kas buvo iki tol blogai ir kaip ši reforma padės pasiekti teigiamų rezultatų.

„Argumentų, kaip iš esmės būtų galima gerinti fondo situaciją, nebuvo. Kai negirdi argumentų, kodėl naujosios priemonės gali būti geresnės, tada galima įžvelgti, kad reformos yra vykdomos dėl reformos. Nėra aišku, apie ką vyksta diskusijos, nėra reitingavimo, idėjų palyginimo, kaip buvo ir kaip bus“, – sakė V. Tumėnas.

Pašnekovo teigimu, lieka neaiškus santykis tarp valdybos ir tarybos. „Labai abejotina valdybos kompetencija kultūros politikos ir kultūrinės spaudos politikos srityje, kaip valdyba atrinks tuos ekspertus. Ekspertus tvirtina 5 valdybos nariai, tad iškyla klausimas, ar gali 5 leidėjai išmanyti visas kultūrinės spaudos problemas, turinio aktualumą ir daug kitų įvairiausių dalykų. Ar tie valdybos nariai galės atrinkti tuos ekspertus? Manau, kad ekspertų sudarymo tvarka turėtų būti gerokai tobulesnė“, – teigė V Tumėnas.

Pašnekovas nesutiko su nuomone, kad būtų geriau panaikinti SRTRF ir steigiamai Menų tarybai (Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlymu pervadinta į Kultūros tarybą)  patikėti visus su fondo veikla susijusius klausimus. „Reikia alternatyvių fondų, viską valdyti vienose rankose nėra demokratiška. Tai aš vadinu tik monopolizacija, o kultūrai daug svarbesnės yra alternatyvos. Kai įsivyrauja vienas balsas ir vienas autoritetas, tai gresia tam tikrų kitų stilių, meno raiškos būdų galimas nustūmimas. Tikiu, kad iki šiol sukurtas modelis gali puikiai egzistuoti jau vien todėl, kad nėra aišku ir patvirtinta, kad naujieji modeliai tikrai bus geresni, veiksmingesni. Tai reikėtų įrodyti, o Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui visada galima ir yra kur tobulėti“, – tvirtino V. Tumėnas.

Zenekos nuotrauka
Parengė Dalia Rauktytė
Bernardinai.lt