Vyriausybės nutarimu 2012 m. spalio 12 d. Lietuvoje bus išjungta  antžeminė analoginė televizija. Šiuo būdu transliuojamų programų liks tiktai kabelinės televizijos tinkluose. Neišvengiamai artėjantis „perversmas“ neramina ne tiek žiūrovus, kiek programų transliuotojus ir reguliuotojus. Todėl Lietuvos Radijo ir televizijos komisija (LRTK) juos sukvietė į konferenciją pavadintą „Paskutiniais analoginės  antžeminės televizijos metai – liko 346 dienos“ (tiek buvo lapkričio 17d., dabar – vis mažiau).

Prabilęs apie „sniegą“ televizorių ekranuose LRTK pirmininkas Paulius Subačius pakvietė visus draugiškai, kolegiškai pasvarstyti iškylančias problemas.

LRTK patarėjas Algimantas Kaziliūnas priminė, kad šiuo metu Lietuvoje transliuojama 30 analoginių programų. Jau lyg ir aišku, kiek bus tinklų skaitmeninėms televizijos programoms transliuoti. Svarstomi variantai, kiek jų bus skirta įprastinėms ar gal raiškiosios televizijos programoms? Jis išsakė nuomonę, kad išduodant naujas licencijas pirmenybę reikėtų suteikti raiškiosios televizijos transliuotojams.

Ryšių reguliavimo tarnybos Radijo ryšio departamento direktorius Mindaugas Žilinskas pasakė, kad nutraukti analoginį transliavimą  Lietuvą įpreigojo Ženevos sutartis ir Europos Komisijos rekomendacijos. Jau 2003 m. buvo numatyta įvesti skaitmeninį transliavimą 2012 metais. Vyriausybė reikalauja, kad po to 90 procentų gyventojų turėtų galimybę nemokamai matyti TV programas. Ryšių reguliavimo tarnyba sudaro galimybes 98 procentų aprėpčiai.

Lietuvos radijo ir televizijos specialistai matavo aprėptį ir nustatė, kad per 90 procentų gyventojų mato LRT programas. Matavimus atliko ir TEO LT, jų pirmasis tinklas turi 82,1 procentų aprėptį. Tačiau esama sunkumų harmonizuojant radijo dažnius. Rusijos ir Baltarusijos teritorijoje galingi aviacijos radarai stovi už 5-7 km nuo Lietuvos sienos ir sukuria trukdžius mūsų transliuotojams. Turi būti pertvarkomi radijo ryšio kanalai, kaip – dar neaišku.

LTV technikos direktorius Vytautas Marozas pranešė, kad 2011 birželio mėn. 30 d. Seimas priėmė LRT įstatymo 5 dalies pakeitimą ir nustatė, kad nacionaliniam visuomeniniam transliuotojui turi  būti skaitmeniniam transliavimui sukurtas atskiras tinklas. Numatoma, kad transliuos 3 kanalai, bet modelis dar vis nesukurtas iki galo.

Lietuvos Radijo ir televizijos transliuotojų asociacijos (LRTA) atstovas Andrius Romanovskis paapgailestavęs, kad nėra Susisiekimo ministerijos atstovų, pasakė pristatysiąs transliuotojų požiūrį į situaciją. Nors skaitmeninis signalas pigesnis, bet pereinant į skaitmeninį transliavimą iškils rimtų problemų. Transliuotojų lėšos 2009 m. krito apie 40 procentų, o ir šįmet planuojamas apie 10 procentų lėšų kritimas. Pastebimas aktyvus svetimų transliuotojų skverbimasis iš užsienio – štai ir Rusijos „NTV Mir“ paskelbė imsias transliuoti lietuvišką reklamą. Suprantamas raiškiosios TV prioritetas, tačiau jai transliuoti reikia gerokai didesnių kaštų. Skaitmeninį transliavimą pradėjusioje Latvijoje nebeliko nei kabelinių, nei regioninių transliuotojų. Viską perėmė Latvijos Telekomas ir siuntimo sektoriuje ėmė diktuoti sąlygas. Kainos pakilo. Tenykštė TV-3 užsikodavo. Didina įtaką rusiškas Pirmasis Baltijos kanalas, – tai jau politinis klausimas.

Nerijus Ivanauskas, TEO LT Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas ir generalinio direktoriaus pavaduotojas, pristatė, kaip TEO LT įsivaizduoja ateitį. Jie liepos – rugpjūčio mėnesį atliko tyrimus ir nustatė, kad kaime analoginę TV žiūri 47,6 procento, mieste – 20 procentų. Dauguma žino apie būsimą analoginės televizijos išjungimą. Bet didžioji dalis analoginės TV žiūrėtojų ketina laukti iki paskutinės minutės, o 33 jų procentai žada pereiti prie skaitmeninės televizijos po išjungimo. Dar apie 19 procentų neapsisprendę, greičiausiai taip pat lauks iki galo. Taigi kitąmet rudenį iškils daug problemų, nes prireiks daug priedėlių ir lauko antenų (spalio mėnesį apie 120 tūkstančių priedėlių, o lapkričio mėnesį – apie 180 tūkstančių priedėlių, 70 tūkstančių lauko antenų). Gali susidaryti šių įrengimų trūkumas.

Todėl reikia agituoti: „Persijunk dabar!“ Kalbėtojas rekomendavo remtis JAV pavyzdžiu ir pademonstruoti analoginės TV išjungimą. Pamatę ekranuose tik mirgėjimą, vadinamąjį „sniegą“, turėtų daugelis susirūpinti. Dar Ivanauskas išsakė pageidavimą, kad būtų liberalizuoti santykiai tarp retransliuotojo ir siuntėjo, kad atsirastų konkurencija (tam reikėtų į transliuotojams išduodamas  licencijas neįrašyti siuntėjo), pagerinti turinio reguliavimą – aiškiau apibrėžti kriterijus. Jo nuomone, augs internetinė TV ir bus aktyviausia. TEO atstovas nepraleido progos pareklamuoti televiziją „Gala“, kur vis daugiau transliuojama įvairių, ypač pramoginių kanalų (karaoke, žaidimai, horoskopai, video filmai ir kt.).

Vaiva Žukienė, kabelinės televizijos „Rygveda“ steigėja ir generalinė direktorė, Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos prezidentė, konstatavo, kad reklamuojant skaitmeninę TV, apie kabelinę televiziją dažnai užmirštama. Dabartiniai kabelinės televizijos kanalai teika geras paslaugas ir jų abonentams nebūtina pereiti prie skaitmeninės TV iki spalio 29 dienos. Kabelinės analoginės televizijos buvimas – amortizuojantis faktorius, dabar, esant krizei, didelei bedarbystei, žmonėms nereikia rūpintis dėl papildomų išlaidų pereinant prie skaitmeninės TV. Taip kabelinė televizija prisideda prie socialinio stabilumo.

UAB TNS LT (užsiima žiniasklaidos tyrimais ir reklamos monitoringu) atstovė Lina Petraitienė pateikė informacijos apie tai, kaip keičiasi TV įranga bei žiūrėjimo įpročiai, remdamasi ir kaimynų (Suomijos, Norvegijos, Estijos, Latvijos) patirtimi. Ji pareiškė, kad tikėtina, jog išjungus analoginę televiziją, beveik 30 procentų namų ūkių matys „sniegą“.

Regioninių televizijų asociacijos atstovas Eugenijus Ivanauskas skundėsi, kad Vyriausybės skaitmeninės televizijos viešinimui skirti pinigai jų nepasiekė. YEsama pavojaus, kad regioniniai transliuotojai neišgyvens. Dabar yra 11 regioninių TV transliuotojų, jie gali dėl lėšų stokos gali sukurti nedaug savo programų, kuria iki 3 valandų savo eterio, visa kita – retransliuoja. Tačiau regionės televizijos sukuria geras kultūrines laidas – „Pragiedrulių“ konkurse laimi prizines vietas… Jie norėtų pereinant prie skaitmeninės TV, likti ne tik transliuotojais, bet ir siuntėjais.

Diskusijos metu aktyviai svarstyta įspėjamojo analoginės antžeminės TV išjungimo galimybė. Galima būtų kelias minutes tiems, kuriems tikrai bus išjungta (t.y., antžeminės TV transliuotojams) rodyti skydelį su atitinkama informacija. Reikia neklaidinti kabelinės TV žiūrovų, per visuomeninį transliuotoją būtina pabrėžti, kad kabelinės TV abonentams nėra ko rūpintis.

Buvo pasiūlyta kreiptis į Vyriausybę dėl įspėjamųjų išjungimų ir dėl efektyvesnio skaitmeninės televizijos propagavimo.

LŽD info