Krizė ir emigracija – labiausiai mūsų visuomenę bauginantys žodžiai. Pernai visuomenę labai sukrėtė į spaudą prasprūdę Statistikos departamento dar neapdoroti visuotinio surašymo duomenys, esą Lietuvoje nebeliko nė trijų milijonų gyventojų. Vokiečių filosofas Friedrichas Nietzschė sakė: „Kas mūsų nenužudo, tas suteikia mums stiprybės“. Gal emigracija iš Lietuvos jau pasiekė savo egzistencinį dugną (3 mln. ribą) ir pradėsime po truputį kopti į viršų – išeiviai pamažu ims grįžti į Lietuvą? Ir ne tuščiomis. Juk yra galybė garsių istorinių ir kasdienių pavyzdžių, kaip iš svetur lietuviai parsiveždavo tėvynei labai reikalingų žinių, įgūdžių, patirties.
Kitais metais Lietuva minės Stepono Dariaus ir Stasio Girėno transatlantinio skrydžio 80-metį. Kaip žinoma, šiedu bene labiausiai Lietuvą tarpukariu išgarsinę JAV išeiviai buvo ekonominiai emigrantai. S. Darius buvo ne tik lakūnas, jis – ir 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvis, taip pat žmogus, išmokęs tarpukario Lietuvos jaunimą dabar labiausiai mūsų šalyje mėgstamo sportinio komandinio žaidimo – krepšinio –pagrindų.
Tautos patriarchas Jonas Basanavičius 20 metų gyveno Bulgarijoje, ten sukaupė daug medžiagos ir Lietuvos istorijos studijoms.
Legendinis pokario partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas gimė Jungtinėse Valstijose, Naujosios Britanijos mieste (Konektikuto valstija).
Daug lietuvių, susitaupę pinigų užsienyje, tarpukariu grįždavo į Lietuvą, nusipirkdavo žemės ir garsėdavo, kaip patys pažangiausi ūkininkai. Nemažai dabartinių Lietuvos ūkininkų praktikavosi Norvegijos, Danijos, Švedijos žemdirbystės fermose.
Gal žiniasklaidai reikėtų pranešinėti ne tik apie tai, kaip kokioje nors svečioje šalyje lietuviai emigrantai vagia valčių variklius ar dirba pomidorų plantacijose tik už valgį. Juk galima atrasti ne vieną „sėkmės istoriją“ kaip lietuviai, kuriuos aplinkybės ilgiau ar trumpiau atplėšė nuo tėvynės, vėliau sugrįžo į ją, praturtino savo naująja patirtimi Lietuvos kultūrą, mokslą, sukūrė naujų darbo vietų, įdiegė tėviškėje moderniausių pasaulinių technologijų.
Arnoldas Aleksandravičius