Krizė ir emigracija – labiausiai mūsų visuomenę bauginantys žodžiai. Pernai visuomenę labai sukrėtė  į spaudą prasprūdę  Statistikos departamento dar neapdoroti  visuotinio surašymo duomenys, esą Lietuvoje nebeliko nė trijų milijonų gyventojų.  Vokiečių filosofas Friedrichas Nietzschė sakė: „Kas mūsų nenužudo,  tas  suteikia mums stiprybės“. Gal  emigracija iš Lietuvos  jau pasiekė savo egzistencinį dugną (3 mln. ribą) ir pradėsime po truputį  kopti į viršų – išeiviai pamažu ims  grįžti  į Lietuvą?  Ir  ne tuščiomis.  Juk  yra galybė garsių istorinių ir kasdienių  pavyzdžių, kaip iš svetur lietuviai parsiveždavo tėvynei labai reikalingų žinių, įgūdžių, patirties.

Kitais metais Lietuva minės Stepono Dariaus ir Stasio Girėno  transatlantinio skrydžio 80-metį. Kaip žinoma,  šiedu  bene labiausiai Lietuvą tarpukariu išgarsinę JAV išeiviai buvo ekonominiai emigrantai. S. Darius buvo  ne tik lakūnas,  jis – ir  1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvis, taip pat žmogus,  išmokęs tarpukario Lietuvos jaunimą dabar labiausiai mūsų šalyje  mėgstamo sportinio komandinio žaidimo – krepšinio –pagrindų.

Tautos patriarchas Jonas Basanavičius 20 metų gyveno Bulgarijoje, ten sukaupė daug medžiagos ir Lietuvos istorijos studijoms.

Legendinis pokario partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas gimė Jungtinėse Valstijose, Naujosios Britanijos mieste (Konektikuto valstija).

Daug lietuvių, susitaupę pinigų užsienyje,  tarpukariu grįždavo į Lietuvą, nusipirkdavo žemės ir garsėdavo, kaip patys pažangiausi  ūkininkai.  Nemažai dabartinių Lietuvos ūkininkų praktikavosi Norvegijos, Danijos, Švedijos žemdirbystės fermose.

Gal žiniasklaidai reikėtų pranešinėti ne tik apie tai, kaip kokioje nors svečioje šalyje lietuviai emigrantai vagia valčių variklius ar dirba pomidorų plantacijose tik už valgį. Juk galima atrasti  ne vieną „sėkmės istoriją“  kaip lietuviai, kuriuos aplinkybės  ilgiau ar trumpiau  atplėšė nuo tėvynės,  vėliau sugrįžo į ją, praturtino savo  naująja patirtimi Lietuvos  kultūrą, mokslą, sukūrė naujų darbo vietų, įdiegė tėviškėje  moderniausių pasaulinių technologijų.

Arnoldas Aleksandravičius