Dviprasmiškai skambančios (tarsi garbės eskortas) ir primenančios seną anekdotą apie kandį, kuri manė, kad žmonėms patinka, kaip ji skraido – vos pamatę tuoj ima ploti, NATO oro „palydos” nepadeda – rusų karo lėktuvų provokaciniai skrydžiai nesiliauja. „Ūkininko patarėjui” suabejojus, ar NATO oro policininkai (dabar Šiaulių Zoknių oro uoste dislokuoti keturi Lenkijos karinių oro pajėgų rusiški MiG-29 naikintuvai) sąžiningai atlieka savo užduotį, už kurią Baltijos šalys moka 3 mln. eurų, o netrukus turės pakloti 5 mln. eurų per metus, redakcijos pakalbintas viešosios įstaigos „Rytų Europos studijų centras” ekspertas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas politologas Vytis Jurkonis atšovė: „Ar Rusija mus tyčia erzintų tik tokiais „artimais karinėms operacijoms” veiksmais, jeigu Baltijos šalių negintų ilgalaikė NATO oro policijos misija? Gal Maskvos bombonešiai tada skraidytų kur kas žemiau ir pikiruotų gerokai arčiau mūsų galvų…“

NATO registruoja, bet nereaguoja

Anot V. Jurkonio, Lietuvos pareigūnai netylėjo – krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė atkreipė pasaulio visuomenės dėmesį, kad Rusijos Federacijos kariuomenės įgula Karaliaučiuje pasidarė itin aktyvi (tačiau ministrė apie tai kalbėjo ne per oficialią spaudos konferenciją, o siauram Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų lyderių būreliui pusiau pramoginiame konservatorių sąskrydyje Rukloje –red. past.). Be to, birželį Vilniuje vykusio NATO Parlamentinės Asamblėjos seminaro Rytų kaimynystės klausimais dalyviams Lietuvos krašto apsaugos ministrė pranešė apie „didelį susirūpinimą keliantį Rusijos siekį valdyti Baltijos valstybių žiniasklaidą, energetiką, militarizuoti regioną”.

„Neabejoju, kad ir NATO būstinėje registruojami visi Baltijos oro erdvės bei tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimai, tačiau aljansas nenori įsivelti į piktesnius ginčus su Rusija”, – svarstė V. Jurkonis, „Ūkininko patarėjui” pasiteiravus, gal visų trijų Baltijos šalių vadovai turėtų įteikti Maskvai protesto notą ir pareikalauti, kad Kremliaus elgesį apsvarstytų NATO ir Rusijos taryba. Latvijos krašto apsaugos ministras Artis Pabrikas savo šalies visuomeninio radijo žurnalistams tvirtino, kad „Baltijos šalys negali dėl kiekvieno skrydžio sukelti diplomatinį skandalą”.

Rusai – didžiausi kankiniai

Buvęs Rusijos valstybės dūmos užsienio reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas, dabar vadovaujantis federalinei agentūrai, ginančiai „tėvynainių teises artimajame užsienyje”, šią savaitę atsakinėdamas į rusiško Vilniuje leidžiamo savaitraščio „Litovskij kurjer” klausimus tarsi kirviu nukirto – Rusija Lietuvos niekada neokupavo ir sovietų viešpatavimo sukeltų nuostolių nekompensuos. Rusijos diplomatas tvirtino, kad rusų tauta labiausiai nukentėjo nuo Sovietų Sąjungos įkūrėjų ir vadų Vladimiro Lenino, Josifo Stalino, Nikitos Chruščiovo. Dabartiniai Maskvos šovinistai garsiai aiškina, kad lietuviai (apskritai, pabaltijiečiai) irgi prisidėjo prie rusų tautos genocido, mat lietuvis raudongvardietis E. Jurgutis ir latvių raudonasis šaulys E. Zvirgzdinis 1917 m. saugojo Rusijos imperijos „griovėjo” V. Lenino kabinetą Smolnio rūmuose (Petrapilyje), o iš Paliesiaus dvaro (Ignalinos r.) kilęs A. Rimka vairavo automobilį, kuriuo važinėjo Rusijos ir pasaulinio proletariato vadas.

Vienuolius išvarė, apgyvendino bepročius

Kol Lietuva graudžiai ir nesėkmingai kalba besityčiojančiai į akis Rusijai apie „numanomus” 1940-1990 metų okupacijos nuostolius, estų prezidento Toomo Hendriko Ilveso globojamas Estijos istorinės  atminties institutas nusprendė priminti Kremliui apie sovietų okupuotos Estijos politinius kalinius, priverstinai uždarytus į Rusijos psichiatrijos ligonines, ir apie jaunuosius estukus, prieš tikinčių, patriotiškai nusiteikusių tėvų valią įrašytus į ideologinę komjaunimo organizaciją, ugdžiusią rusiškai kalbančius Maskvai ištikimus sovietinius žmones. „Okupacijos žalos atlyginimas – ne techninis klausimas. Istorinė atmintis – geopolitinė sąvoka”, – „politiškai korektiškai” kalbėjo pokomunistinės Rytų Europos reikalų ekspertas V. Jurkonis, „Ūkininko patarėjo” paklaustas, ar Lietuvai irgi nereikėtų keisti taktikos – išvardyti konkrečius kultūrinius, ekonominius Maskvos nusikaltimus lietuvių tautai: susprogdintas bažnyčias, psichiatrijos ligoninėmis paverstus vienuolynus, kuriuose vietoj išvarytų, į kalėjimus įmestų vienuolių apgyvendinti bepročiai nagais nudraskė milijonus litų kainavusias garsių XVII-XVIII amžių Vakarų Europos dailininkų freskas.

Ketina užčiaupti tremtinius

Iki šiol Maskva labiausiai piktindavosi Latvijos ir Estijos Antrojo pasaulinio karo Waffen SS legionų veteranų eitynėmis Rygos ar Talino gatvėmis. Prikibti prie buvusių Lietuvos partizanų suvažiavimų nebuvo kaip – mūsų krašte „Adoliui“ (Adolfui Hitleriui) SS batalionų sukurti nepavyko. Tačiau Socialistinio liaudies fronto lyderis Algirdas Paleckis nuolat Lietuvoje besilankančiai Maskvos laikraščio „Komsomolskaja pravda” korespondentei Galinai Sapožnikovai pažadėjo pamokyti nepribaigtus miškinius – ko jie kiekvienais metais su „banditiškomis” uniformomis ir vokiškais automatais „šmaiseriais” Dubysos slėnyje dainuoja tą savo himną „Palinko liepa šalia kelio”. Ir dar pasikviečia į svečius buvusius estų bei latvių esesininkus, „nusmukdydami renginį iki nacionalsocialistinio lygio”.

Primesta klastinga diskusija

„Rusija stengiasi kištis į Lietuvos vidaus politiką ir galbūt net paveikti Seimo rinkimų baigtį. Mums primetamos klastingos diskusijos – verta reikalauti, kad Rusija atlygintų okupacijos žalą, ar ne, kas buvo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis – partizanai ar „žydšaudžiai” iš internetinio Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje sąrašo (trumpai kabėjusio virtualioje erdvėje, tačiau Kremliaus iki šiol nuolat cituojamo – red. past.).Vyksta kova, kieno požiūris į sudėtingus, painius istorijos puslapius nusvers. Nė vieno pamokslavimo ir įžeidinėjimo negalima praleisti pro ausis, tačiau būtina atsispirti kiršinimams ir iškart atsiriboti nuo Lietuvoje veikiančių organizacijų, kurios pabyla Kremliaus balsu”, – įsitikinęs politologas V. Jurkonis, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute dėstantis nacionalizmo ir derybų meno kursus.

Arnoldas Aleksandravičius