Tądien Gelgaudiškio (Šakių raj.) baigiamo restauruoti dvaro salė prisirinko pilnut pilnutėlė… Proga gausiai rinktis panemunės gyventojams buvo neeilinė: dienos šviesą išvydo „Versmės“ leidyklos išleista monografija „Gelgaudiškis“ (vyr. redaktorius ir sudarytojas žurnalistas Antanas Andrijonas). Knyga skirta I anticarinio sukilimo 150 metų sukakčiai (1863 – 2013), Gelgaudiškio 510 metų jubiliejui, kitiems reikšmingiems valstybės įvykiams. Prireikė kelerių metų, kad 64 autoriai parašytų 125 straipsnius. Jiems sutalpinti prireikė dviejų tomų – 1800 puslapių, kuriuose paminėta 7 000 žmonių… Apie valsčiaus gamtą, praeitį, etninę kultūrą, šnektą, papročius rašė vietos kraštotyrininkai, valstybinių institucijų, mokslo įstaigų darbuotojai. A. Andrijono nuomone, vertingiausia knygos dalis – kaimų istorijos.
Šioje vietoje dar Abiejų Tautų Respublikos laikais buvo įsteigta pirmoji pradinė mokykla Sūduvoje. Gelgaudiškio dvaro teritorija buvo didžiausia šiame krašte, jo žemės ir palivarkai tęsėsi nuo Nemuno iki Siesarties. Gaila, kad kraštotyrininko Antano Bajerčiaus surastas XVI amžiaus dvaro gyventojų sąrašas jau nepakliuvo į monografijos turinį, tad jis bus išspausdintas „Versmės“ leidyklos interneto skirsnyje „Kas į knygą nesudėta“.
Sūduvos istorijos dabar reikia mokytis iš „Gelgaudiškio“ monografijos, – pabrėždamas šio leidinio svarbą, teigia knygos pristatyme dalyvavęs Vilniaus zanavykų bendrijos pirmininkas, LŽD narys Albinas Vaičiūnas. Šis daugelio kultūros istorijos straipsnių autorius irgi rengia monografiją apie Kriūkų valsčių tame pačiame Šakių rajone.
Gelgaudiškiai jau sklaido ir skaito savojo valsčiaus istoriją, kuri išleista ir elektroniniu formatu. Kiti dar tik po kruopelę renka duomenis savosioms monografijoms. Šiemet „Versmė“ organizavo net 27 lokalinių tyrimų ekspedicijas, medžiagą Pabradėje, Kretuonoje, Saldutiškyje, Dūkšte, Pakruojyje, Skuode, Alantoje, Gražiškiuose, Mosėdyje, Kupiškyje ir kitur rinko per 300 tyrinėtojų. Ką įdomaus atrado ir užfiksavo entuziastai? Istorikas S. Jurkštaitis Kupiškyje išsiaiškino, jog čia apie 1928 metus žemės ūkyje dirbo žydai, ko niekas niekur kitur neužfiksavo. Zoologas M. Arbūzas savo sodybos tvenkinyje Skapiškyje rado itin retą varlę – raudonpilvę kūmutę. Į gegutės kukavimą panašius garsus skleidžiančios šios rūšies atstovės įrašytos į Raudonąją knygą. Kaip ir žalioji rupūžė, kurią irgi tėviškėje aptiko M. Arbūzas. Na, o gamtos tyrinėtojas S. Obelevičius netoli Kupiškio surado miško česnaką – vieną seniausių augalų pasaulyje ir labai retą Lietuvoje. Dar vieną augalą – ežerinę lobeliją, irgi įrašytą į Raudonąją knygą, botanikė Zofija Sinkevičienė aptiko tik keliuose aplinkiniuose Kaltanėnų ežeruose. Kraštotyrininkas Bronius Lazaraitis rinko medžiagą apie prieštaringai buvusiame Pabradės valsčiuje vertinamą Pilsudskių šeimą ir jų įtaką šio krašto tautinei savimonei. Archeologui doc. dr. Manvydui Vitkūnui teko atsisakyti planų pakartotinai kasinėti Jurgionių (Aukštadvario seniūnija) kapinyną ir vykti priešinga kryptimi – į mažytį Paūdrionių kaimelį Merkio aukštupyje, vos už kelių žingsnių nuo Lietuvos Baltarusijos sienos. Mat, iš ten kilęs vilnietis Edvardas Zinevičius informavo archeologus apie įtartinus kasinėjimus sauvališkame žvyro karjere. Nuo jo iki Paūdronių piliakalnio vos 150 – 180 metrų. Aplink pilna šviežių duobių, rasta išmėtytų žmonių kaulų. Tikėtina, kad tai darbas juodųjų archeologų, ieškojusių vertingų dirbinių senosiose kapavietėse. Anksčiau ši laidojimo vieta nebuvo įtraukta į nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių registrą. Mokslinė archeologų komisija nusprendė, jog reikia atlikti skubius archeologinius tyrimus, o Kultūros vertybių departamentui pritarus, buvo gautas tam reikalingas leidimas. Taigi doc. dr. M. Vitkūnas su savo talkininkais (Lietuvos Edukologijos ir Vytauto Didžiojo universitetų studentais, Vilniaus Gabijos vidurinės mokyklos moksleiviais) patraukė link Lietuvos pasienio. Ekspedicija ištyrė 230 m2 sklypą ir rado 36 kapus, datuotus XV a. Juose aptiko plokščių segių, žalvarinių žiedų, peilių, ankstyvųjų lietuviškų monetų, apkalų…Net ir puikiai išsilaikiusį žalvarinį žvejo kabliuką! Šie radiniai padės suvokti Lietuvos valstybės formavimosi epicentro gyvenseną ir laidoseną.
Jeigu vasara leidyklai kaip niekada buvo turtinga ekspedicijų, tai ruduo papildė knygų lentynas naujais leidiniais. “Versmė” (vadovas P. Jonušas) išleido Gintaro Kaltenio knygą „Valdovų meilės keliu. Žygis žemaitukais į Krokuvą” apie istorinį kultūrinį žygį senuoju Jogailaičių keliu. 2011 – ųjų vasarą devyni lietuviai raiteliai, minėdami karalienės Barboros 460 – ąsias mirties metines, nujojo iš Vilniaus į Krokuvą. Tuo pačiu keliu, kuriuo Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas, vykdydamas paskutinį mylimos žmonos troškimą, lydėjo jos palaikus iš Lenkijos į tėvynę. Kita naujiena – Sauliaus Stomos publicistikos straipsnių rinkinys „Politika maro metu“ – savotiškas šios Seimo kadencijos metu vykusio politinio ir visuomeninio gyvenimo metraštis. Referendumo išvakarėse skaitytojams buvo pateikta branduolinės energetikos specialistų Georgijaus Kopčinskio ir Nikolajaus Šteinbergo knyga „Černobylis. Katastrofos anatomija“, analizuojanti šios atominės tragedijos priežastis ir pasekmes. Jaunajam skaitytojui skirta Kupiškio vaikų kūrybos knyga „Ateitis dar tik ateis“. Paminėtos knygos bus išleistos ir elektroniniu formatu. Gintaro Kaltenio knygas „Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros. 2000 kilometrų istorijos“ ir „Valdovų meilės keliu. Žygis žemaitukais į Krokuvą“ planuojama išversti į anglų kalbą ir išspausdinti viena knyga, pavadinta „3 000 kilometrų istorijos”.
Juozas Pugačiauskas
