Vasario 19 d. posėdyje Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija (ŽLEK) priėmė lemtingą sprendimą – socialinių tinklų paraiškas, skirtas plačiajai publika, traktuoti panašiai kaip ir tinklaraščius („blogus”) ir vertinti, ar jos atitinka viešajai informacijai privalomas etikos nuostatas.

Tai nuspręsta po ilgų ginčų – ŽLEK ilgokai kratėsi Facebook’e paskelbtų tekstų vertinimo. Tačiau, kai dėl šiame socialiniame tinkle paskelbto Naujųjų metų proga A. Ramanausko “Metų š… apdovanojimų” aprašymo Komisija gavo Seimo narių Petro Gražulio ir Irenos Šiaulienės skundus bei žurnalisto A. Račo prašymą įvertinti šį tekstą, po gana ilgo svarstymo priimtas minėtas sprendimas.

A. Ramanauskas, garsus šoumenas, savo karjerą pradėjęs kaip „Radio šou“ laidų keikūnas, šį kartą pasistengė išdergti nemažą garsių ir įtakingų žmonių. P. Gražulis skunde piktinasi, kad bjauriai tyčiojamasi iš mirusio Seimo nario J. Veselkos. Komisija vieningai nusprendė, kad patyčios ir kaltinimai mirusiam žmogui, kuris negali apsiginti, yra niekaip nesuderinami su kodekso nuostata, kad nuomonės (nes žiniomis šios keiksmais „pagražintos“ rašliavos niekaip nepavadinsi) turi būti reiškiamos etiškai.

Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė I. Šiaulienė kaltino Ramanauską pažeminus premjerą A. Butkevičių ir pažeidus etiką. Komisija čia taip pat nustatė etikos pažeidimą.

Minėtame tekste be A. Butkevičiaus, J. Veselkos ir kitų, daug vietos skirta „metų durnium“ įvardytam Račui, charakterizuojamam įvairiausiais su etika niekaip nesuderinamais epitetais. Atėjęs į posėdį A. Račas ypač atkakliai kovojo už tai, kad jo žodžiais apie 30 000 (daugiau už daugelį laikraščių) prenumeratorių turinti A. Ramanausko paskyra būtų Komisijos vertinama.

ŽLEK narei Aistei Žilinskienei priminus, kad ir ES svarstoma panaši tema, galų gale Komisija apsisprendė ir pats ŽLEK pirmininkas L. Slušnys pripažino, kad jei vieša „Facebook“ paskyra yra net prenumeruojama, kaip A. Ramanausko tekstai, tai ji faktiškai nesiskiria nuo „blogo“, kuriam Komisija taiko etikos kodeksą.

 A. Račas taip pat prašė įvertinti A. Užkalnio (kurį jis nepripažino esant žurnalistu) tinklaraštyje protokolai. com paskelbtą publikaciją, pavadintą „Ačiū pilnačiai už puikiai prasidėjusius metus“. Čia apsieta be keiksmų, bet faktiškai ji visa persunkta patyčiom A. Račo adresu. Komisija pripažino ir šį tekstą esant neetišką.

Buvo apskųstas ir A. Račas, paskelbęs savo tinklaraštyje „Srutų duobės gyventojų, tai yra, atmatų, sąrašą“. Jo žodžiais ten pateko jau apie 2800 asmenų, kurie žargoniškai sakant „palaikino ir pašėrino“, t. y. pažymėjo, kad jiems patinka ir rekomendavo kitiems minėtąjį Ramanausko tekstą. Į šį sąrašą įtraukti A. Kivilius ir J. Jasinskas Komisijai pasiskundė, kad sąrašas pažeidžia Visuomenės informavimo įstatymą, Etikos kodeksą ir jų, kaip privačių asmenų teises – neatsiklausus esą paskelbti jų duomenys. Komisija nutarė, kad žmones vadinti atmatomis nedera ir pripažino, esant pažeistą Kodekso 22 straipsnį, kuriame įteisinta taisyklė, kad informuojant apie privatų asmenį pirmenybė turi būti teikiama privataus gyvenimo apsaugai.

*   *   *

Taip baigėsi abejonės, ar tinformacija „bloge“ ir paskyra socialiniame tinkle, kuri adresuojama plačiajai visuomenei, yra žiniasklaida. Reikia pastebėti, kad Visuomenės informavimo įstatyme ilgame sąvokų sąraše žiniasklaidos apibrėžimo nėra, yra tik apibrėžta „visuomenės informavimo priemonė“, kuriai tarp kitų priskirta „informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija“. Taigi, įstatymo nuostatos taikytinos ir internetu platinamai informacijai. Ir 2005 m. atnaujintame Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekse žiniasklaida paminėta tik įžangoje, o straipsniuose kalbama daugiausia apie viešąją informaciją.

Kai kurie ŽLEK nariai buvo suabejoję ir dėl to, kad gal šis kodeksas taikytinas tik žurnalistams ir leidėjams, tačiau pačiame kodekse nuosekliai aptinkame formuluotę „žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai“. O pastarųjų apibrėžimas įstatyme labai ilgas: „Viešosios informacijos rengėjas visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas, radijo programų transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos, reklamos ar viešųjų ryšių agentūra, redakcija, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas, nepriklausomas kūrėjas, žurnalistas ar kitas asmuo, rengiantys ar pateikiantys skleisti viešąją informaciją“. Tokiu būdu kaip viešosios informacijos rengėjai įteisinami tinklaraštininkai ir socialinių tinklų paskyrų rengėjai, adresuojantys savo informaciją plačiajai visuomenei.

Šiaip jau ŽLEK kartas nuo karto pritrūksta Etikos kodekso straipsnių – lyg ir akivaizdu, kad prasilenkta su etika ar bendrai pripažintomis moralės normomis, bet nė vieno straipsnio formuluotė netinka. Tokiais atvejais Komisija neretai imasi Visuomenės informavimo įstatyme nustatytos funkcijos – rūpintis žurnalistų profesinės etikos ugdymu ir imasi parašyti laišką, viešą ar tiktai atskiram asmeniui adresuotą. Panašus atvejis buvo ir vasario 18 d., svarstant vieną skundą, kai straipsnyje aprašyta avarija lyg ir objektyviai, bet antraštė per daug ekspresyvi, galinti užgauti žuvusių artimuosius. Prisimenant ir kai kuriuos kitus atvejus, kai Komisijai sunkiai sekasi apsispręsti, ar yra pažeidimas, darosi aišku, kad reikėtų pagalvoti dėl Etikos kodekso pataisų ir papildymų.

Tik štai pagalvojus, kiek ŽLEK sprendimai gali paveikti tokį A. Ramanauską, tai apima abejonė, ar nebus kaip rusų rašytojo I. Krylovo pasakėčioje apie katiną, kurį virėjas bara už vagystę, o tas nedorėlis klausosi ir ramiai sau ėda…

lzdraugija.lt