Popiežiaus kryžius Benediktui XVI buvo per sunkus? (vaticaninsider.com)
Vasario 28 d. gaudžiant visų Romos bažnyčių varpams nuo Vatikano Apaštališkųjų rūmų šalia Šv. Petro bazilikos tyliai pasišalina šveicarų gvardijos sargybiniai, saugoję popiežių Benediktą XVI – dar šviesaus proto ir į akis krentančių ligų nepalaužtas popiežius traukiasi iš pareigų, viešojo gyvenimo ir užsidaro vienuolyne. „Ūkininko patarėjas“ pasiteiravo Katalikų Bažnyčios žinovų, ar Benediktas XVI nesijautė vienišas, nemėgiamas ne tik „mirties kultūrą“ , „jausmų laisvę“ propagavusių pasauliečių, bet nesuprastas ir savųjų, aukštų bažnyčios dvasininkų, kuriems popiežius atrodė revoliucinių Vatikano II susirinkimo reformų stabdys, Katalikų Bažnyčios ir šiuolaikinės, religinių prietarų, dvasios „varžtų“ atsikračiusios plačiosios visuomenės suartėjimo kliuvinys.
„Per visus beveik aštuonerius Benedikto XVI pontifikato metus pasaulyje netrūko priešiškumo Šventajam Tėvui, tačiau, jeigu jį suptų vien kenkėjai, popiežius nebūtų nuveikęs tiek daug“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino tradicinę Romos Katalikų Bažnyčios lotynišką liturgiją Lietuvoje puoselėjančio labdaros ir paramos fondo „Archė“ valdybos pirmininkas Jonas Vilimas. O pasak Kauno arkivyskupijos atstovo spaudai, filosofijos licenciato Dariaus Chmieliausko, keistas smalsumas, kokios odos spalvos, ūgio, kūno sudėjimo, estetinių polinkių, dvasinės orientacijos bus naujasis Romos Bažnyčios vadovas, dabar labiausiai apėmęs ne pačius Bažnyčios narius, bet prašalaičius.
Palaikomas katalikų ir broliškų tikėjimų?
2007 m. liepos 7 d. popiežius Benediktas XVI vyskupams parašė apaštalinį laišką „Summorum Pontificum”. Šventasis Tėvas paprašė bažnyčiose vėl laikyti lotyniškas šv. Mišias, „atverti Romos liturgijos lobyną tikintiesiems“. Tačiau Lietuvos vyskupų konferencija popiežiaus klausėsi neatidžiai. 2007 m. liepos 20 d. telefonu kalbėdamasis su visuomeninio radijo „Mažosios studijos“ laidos rengėjais, Kauno arkivyskupas metropolitas SigitasTamkevičius abejojo, ar šiandieniai lietuvių katalikai norėtų senų Mišių, nebent „būtų sukurstyti“, o popiežiaus potvarkis galioja kitiems kraštams, „kur svarbiau“. Lietuvoje lotyniškos šv. Mišios epizodiškai aukojamos vos keliose Vilniaus ir Kauno arkivyskupijų parapijose. Lietuvos hierarchai neišgirdo net popiežiaus raginimo ištaisyti Dievo mistinio kūno ir kraujo (duonos ir vyno) aukojimo tekstą – anot Benedikto XVI, Viešpaties kraujas išliejamas ne „visų“, bet „daugelio“ nuodėmėms atleisti.
Tačiau Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai, katalikiško šeimų žurnalo „Artuma“ vyriausiasis redaktorius D.Chmieliauskas „Ūkininko patarėjui“ pabrėžė, kad popiežius Benediktas XVI pasitraukia „apsuptas katalikų maldų, palaikomas ir nešamas ne tik Katalikų Bažnyčios, bet ir kitų broliškų konfesijų (tikėjimo bendruomenių)“.
Neteisingas priekaištas
„Buvo nemažai hierarchų, vyskupų, kurie rėmė Benediktą XVI. Pasaulietiškai kalbant, popiežius turėjo savo „komandą“, – tikino ir humanitarinių mokslų (istorijos) daktaras J. Vilimas. Pasak dr. J. Vilimo, popiežius Benediktas XVI neteisingai laikytas Vatikano II susirinkimo reformų „priešininku“. „Šventasis Tėvas niekada neneigė šio reikšmingo Katalikų Bažnyčios įvykio, tačiau aiškindavo, kad Susirinkimas per 50 metų tarsi susidvejino: vienas buvo tikrasis, neabejotinai vertingas, praturtinęs Bažnyčios dviejų tūkstantmečių tradiciją, o kitą Benediktas XVI pavadino „virtualiuoju“, apgaulingu, dalį katalikų nuviliojusiu į pasaulėžiūrinius klystkelius, atplukdžiusiu į tikėjimo seklumą“, – sakė Bažnyčios tradicijos ir grigališkojo choralo studijų savaitės „Ad Fontes“ („Prie versmės“) akademinis vadovas J. Vilimas.
Apaštalų Soste – Obama su sutana?
Nuo AIDS epidemijos kenčianti, tačiau apie Vatikano siūlomą susilaikymą nuo daugpatystės ir šeimyninę ištikimybę nė girdėti nenorinti juodoji Afrika, skaistybės įžadą (celibatą) sulaužę ir nuo buvusių savo parapijiečių pasaulio užkampiuose kartu su nuodėmingos meilės vaisiais besislapstantys, katalikų dvasininkų vedybas reikalaujantys įteisinti buvę kunigai, apie paauksuotas vyskupų lazdas svajojančios valdingos, energingos moterys norėtų, kad kitas Katalikų Bažnyčios vadovas būtų „politiškai nepriekaištingas“ šiuolaikinis vadybininkas, humanistas, minias pavergiantis gražbylys, jaunimo muzikos žinovas ir mėgėjas, sportininkas, santarvės ir tolerancijos premijų laureatas, toks Obama su sutana. „Katalikų hierarchams primetamos įvairios klišės (liberalas, konservatorius, modernistas, tamsybininkas ar dar kas nors) – tai pašaliniai, paviršutiniški, dirbtiniai vertinimai. O patys katalikai žino, kad Dievas neliks kurčias jų maldoms, apšvies kardinolus ir padės jiems išrinkti tinkamiausią popiežių, kurį tikintieji sutiks pagarbiai ir džiaugsmingai“, – nedvejodamas kalbėjo Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai D. Chmieliauskas.
Geležinė taisyklė
„Ko labiausiai nemėgstu, tai įvairiausių spekuliacijų dėl naujojo popiežiaus! Šis yra „papabile” (itališkai – šimtaprocentinis būsimasis popiežius), o anas dar didesnis „papabile“… Atsiminkite vieną geležinę taisyklę – tas, kuris į konklavą (kardinolų rinkikų kolegiją) įeina jau iš anksto žiniasklaidos ar visuomenės paskelbtas popiežiumi, pasibaigus konklavai, baltiems dūmams pakilus iš Siksto koplyčios kamino, kartu su kitais kardinolais ir romiečiais užgniaužęs kartėlį eina pasveikinti tikrojo Šventojo Tėvo”, – tvirtino J. Vilimas. Anot J. Vilimo, kokia pavardė po konklavos bebūtų paskelbta iš pagrindinio Šv.Petro bazilikos balkono, naujasis Šv. Tėvas „turės klausyti Šventosios Dvasios ir bus tiesiogiai atsakingas Viešpačiui”.
Šventoji Dvasia galingesnė
Prieštaringai vertinamas popiežius Paulius VI, laikomas modernistu ir net populistu, 1968 m. paskelbė encikliką „Humanae Vitae“ („Humanae vitae tradendae munus gravissimum… (lot.) – „Neįkainojama vertybė pratęsti žmogaus gyvenimą…“). „Tai svarbiausias XX a. tikėjimo dokumentas apie pareigą saugoti, branginti vyro ir moters santuoką, žmogaus gyvybę nuo jos natūralios užuomazgos iki mirties. Vos pasirodė ši enciklika, popiežius tuoj pajuto baisią, nuožmią neapykantą. Paulius VI susigūžė, įsispraudė į kampą ir iki pat savo mirties nuo širdies smūgio 1978-aisiais daugiau nebepaskelbė jokio reikšmingesnio apaštalinio dokumento, jau nekalbant apie tokį stiprų tekstą, kaip „Humanae Vitae“, kurį mūsų, tikinčiųjų, giliu įsitikinimu, galėjo padiktuoti vien Šventoji Dvasia. Joks būsimasis popiežius negalės visiškai atmesti Bažnyčios tradicijos ir nepaisyti Šventosios Dvasios ženklų“, – sakė J. Vilimas.
Yra už ką dėkoti
Fondo „Archė“ pirmininkas J. Vilimas neseniai viešai nuolankiai padėkojo popiežiui Benediktui XVI. „(…) Pirmiausia, už lotyniškas Šv. Mišias ir visą tradicinę liturgiją, kurią, nepaisydami įvairių šnairavimų, vėl galime laisvai švęsti ir drauge su visa Bažnyčia melstis. O antra, tiesiog už tai, kad susikūrė mūsų „Schola Cantorum Vilnensis” (Vilniaus universiteto grigališkojo giedojimo mokykla). Nes ji duris atvėrė praėjus kiek daugiau nei metams nuo Benedikto XVI pontifikato pradžios. (…) Daug ką (ir mane) Benedikto XVI (kardinolo Josepho Ratzingerio) knygos, kalbos apie religijos pagrindus skatino giliau pažinti Tikėjimą”, – tinklalapyje www. arche.lt rašė J. Vilimas.
Kardinolų kolegijos paslaptys
J. Vilimo nuomone, Benediktas XVI pasitraukia į vienuolyną įsitikinęs, kad į Šv. Petro Sostą atsisės toks pat Bažnyčios tradicijas puoselėjantis kardinolas, tik jaunesnis. „Nors kardinolas Audrys Juozas Bačkis yra kanonų teisės daktaras, patyręs diplomatas, vis dėlto jis, 76 metų dvasininkas, priklauso garbaus amžiaus hierarchų kategorijai. Vilniaus arkivyskupas metropolitas jau parašęs popiežiui prašymą atleisti net nuo vyskupo tarnystės. Vargu, ar Jo Eminencija A. J. Bačkis netgi teoriškai gali būti laikomas kandidatu į popiežius. Kaip ir aukščiausias Vatikano administracijos pareigūnas, Šv. Sosto valstybės sekretorius, 78 metų kardinolas Tarcisio Bertonė. Į konklavą susirinksiantys kardinolai mąsto labai atsakingai, įžvalgiai, nuolat pasitikrindami savo sąžinę, susikaupdami per dvasines pratybas“, – teigė J. Vilimas.
Anot humanitarinių mokslų daktaro J. Vilimo, prieš pasitraukdamas Benediktas XVI pakeitė popiežių renkančios kardinolų konklavos vidaus taisykles – kai kurios naujovės labai griežtos, netgi rūsčios. „Užtenka viešai pasakyti konklavos paslaptis, ir tas, kuris nenulaiko liežuvio, iškart bus ekskomunikuotas, pašalintas iš Bažnyčios“, – dėl to, kad pasaulis sužinos apie naują popiežių tik tuomet, kai kardinolai susitars dėl tinkamiausio kandidato, nė trupučio neabejoja uolus tradicinis katalikas ir LRT televizijos pramoginių muzikos laidų prodiuseris J. Vilimas.
lzdraugija.lt
