Kovo 19-ąją staigiai užklupusi mirtis į anapusybę išsivedė 66-erių tesulaukusį Kazį Požėrą – žurnalistą,redaktorių, publicistą, kolegą ir bičiulį.
Pažinojome ir gerbėme jį kaip ypatingo žodžio meistrą, prigimties gausiai apdovanotą darbštumu, atsakomybe, kruopštumu, įžvalgumu ir teisingumo pojūčiu. Kazio širdis, protas ir plunksna aprėpė kone visas gyvenimo sritis. Jo publikacijos liko :Kauno tiesos“, „Kauno laiko“, Ūkininko patarėjo“, „Nemuno“, „Žemės ūkio“, „Tėviškės žinių“ leidiniuose. Gėrėjomės ir stebėjomės autorinėmis jo knygelėmis „Betliejaus auksas“ ir „Nubruktų dilgėlių žiponėliai“. Gražų pėdsaką jis kaip redaktorius bei sudarytojas spėjo palikti ir „Kalendoriaus“ leidykloje su autentišku K. Donelaičio „Metų“ leidiniu, „Vaikų pasakomis“, G. Genio istoriniu romanu „Pagaunės medžioklė“ ir kt.
Ilgamečio Žurnalistų draugijos nario, Centro valdybos vicepirmininko K. Požėros talentas, paženklintas aukštos prabos profesiniu meistriškumu ir giliai įsisąmininta profesine etika, 2000-aisiais įvertintas Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties prezidento Lietuvą“.
O greta intensyvios žurnalistinės bei visuomeninės veiklos į plačių jo interesų ratą įėjo ir sportas: daug laiko skyrė kėgliams, buvo kauniškio klubo vadovas.
…Viename socialiniame tinkle įrašyta: „Kazys Požėra dar nebaigė savo interviu.“ Ir jis jo jau nebaigs. Dabar tai savaip galime padaryti mes, tie, kurie jį mylėjome ir vertinome. Šiapusybėje dar galime įgyvendinti dabar tarsi priesaku tapusią jo ištarmę: „Laisvė yra pareiga. Kasdienė pareiga…“
Kolegos žurnalistai, bendražygiai ir draugai
lzdraugija.lt
