Šių metų balandžio 8 d. 18 val. Lietuvos Respublikos ambasadoje Berlyne bus atidaryta žinomo Lietuvos dailininko Vaidoto Žuko paroda „Japoniška taika“.
Vaidotas Žukas gimė 1956 m. Kaune, baigė Vilniaus dailės akademiją, yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Jau beveik 40 metų menininkas kuria tapybą, koliažus, žiestą ir reljefinę keramiką, juvelyriką, skulptūras, projektuoja interjerus. Dailininkas yra surengęs per 40 asmeninių parodų įvairiose šalyse, daug jo darbų yra privačiose kolekcijose Vakarų Europoje, JAV, Australijoje, dar keli šimtai – Lietuvos rinkiniuose. V. Žuko kūrinių yra įsigiję Vilniaus, Kauno muziejai, Amerikos Zimmerli meno galerija ir kiti. 1996 m. Vokietijos Lauterbacho miesto bendruomenės užsakymu Žukas nutapė freskų ciklą Šv. Bonifaco koplyčioje. 2013 m. Triere (Vokietija) kūrė tapybos darbus šio miesto ir apylinkių motyvais. Atkovojus Lietuvoje žodžio laisvę 1990 m., V. Žukas dirbo kaip radijo, TV ir spaudos žurnalistas. Vadovavo kelioms žiniasklaidos bendrovėms. Dėstė meno istoriją Vilniaus pedagoginiame universitete, parengė ir išleido keletą knygų. „V. Žukui duotas toks stiprus profesionalo instinktas, kad aplinkybės bejėgės ką nors pakeisti“ (menotyrininkė Nijolė Adomonytė, “7 meno dienos”).
Iš spaudai parengtos dr. Vido Poškaus dvikalbės knygos „Mano mielas laukinis Vaidotas Žukas“: „Jis yra lyg daugiaplanis teatrinis personažas. Iš tikrųjų, jis daro, kuria, žaidžia, projektuoja patį savo gyvenimą, kuris, susipindamas su kitomis biografijomis, kitų asmenų istorijomis, veikia ir formuoja šalia vykstančius gyvenimus, kurie savo ruožtu patys veikia šio žmogaus gyvenimą kaip tam tikrą meno formą. Žinant V. Žuko visuomeniškuosius pradus, politinis sluoksnis jo kūryboje buvo ir yra ryškus. Politiškas yra ir jaunuolių figūrų uždarymas ankštose erdvėse be jokios sprendimų laisvės – totalitarizmo, diktatūros fone tai yra daugiau nei iškalbinga. Politiška galima laikyti ir religinę V. Žuko tapybą – sakralinės temos taip pat yra ne kas kita, kaip politinė pozicija. Tokia ji buvo sovietinio ateizmo epochoje, tokia buvo ir pirmaisiais visuotinio religinio entuziazmo ir atsivertimų metais Lietuvoje. Tokia ji yra ir dabar, kai religiškai išsakytas apsisprendimas yra daugiau, nei vien pasaulėžiūros deklaracija. Ir vis dėlto, nors ir ką jis darytų, visa tai vyksta remiantis intuicija ir tapybine logika. Čia svarbiausias yra teisingas spalvų derinimas. Jis naudoja achromatines juodą ar baltą ir dažnai tarpinį – pilką variantą, lyg cementą, tarytum rišamąją kitų spalvų medžiagą, vieną šalia kitos siejant kontrastingas ir įvairiausiais atspalviais kibirkščiuojančias spalvas (mėlyną, geltoną, raudoną), suteikiant taurų rusvą arba rausvą, arba raudonai rudą, atkeliavusį iš senosios tapybos, viską panardinant Danajos aukso lietuje“.
V. Žuko tapybos paroda „Japoniška taika“ veiks balandžio 9 d. – balandžio26 d. LR ambasadoje Berlyne, Charitestr. 9, 10117 Berlin.
Parodos atidarymas, dalyvaujant menininkui, balandžio 8 d., 18-20 val.
Projektą organizuoja LR kultūros atašatas Vokietijoje. Projekto partneriai: Tarptautinis kultūros programų centras. Parodą bei menininko viešnagę Berlyne remia LR kultūros ministerija.
LR Kultūros ministerijos inf.
lzdraugija.lt
