LŽD nariai su renginio pranešėjomis ir vedėju. Sėdi (iš kairės): Vaiva Štrimaitienė, A. Petraitytė-Briedienė, D. Vaičiulaitytė-Nourse, D. Brazauskienė, Gražina Viktorija Petrošienė, Regina Pupalaigytė, Regina Jasukaitienė; stovi (iš kairės): V. Kaminskas, Juozas Pugačiauskas, Juozas Šalčius ir Kazys Račkauskas.
Birželio 13-ąją sukako 20 metų nuo diplomato, visuomenės veikėjo, išeivijos aktyvisto JAV ir Italijoje, politiko Stasio Lozoraičio jaunesniojo mirties, užklupusios jį 1994-aisiais Vašingtone ir lig šiolei keliančios abejonių, ar prie to neprisidėjo kažkieno piktavalė ranka. Juk šis iškilus žmogus, per visą savo gyvenimą ištikimai išlaikęs vien tik Lietuvos pilietybę, labai daug prisidėjo išsaugant, atkuriant bei įtvirtinant mūsų valstybės nepriklausomybę ir tikriausiai žinojo daugybę dalykų, kurie galėjo kelti didelį nerimą priešiškai nusiteikusiems asmenims drauge su jų „darbdaviais“. Antai rusų marksistą revoliucionierių Levą Trockį net tolimojoje Meksikoje 1940-aisiais pasiekė Stalino pasiųstas žudikas, ginkluotas ledo kirtikliu. O nuo tų laikų šioje srityje labai daug kas patobulėjo: pakanka niūrių pavyzdžių, kai pasitelkiami visokie poloniai bei kitos modernios priemonės. Tad visai suprantamos ir prielaidos apie nenatūralią staigios mūsų Vilties Prezidento mirties priežastį.
Į šitokį klausimą, matyt, dažnai tenka atsakinėti Vytauto Didžiojo universitete nuo 2000 m. veikiančio Stasio vyresniojo ir Stasio jaunesniojo Lozoraičių muziejaus vedėjai, humanitarinių mokslų daktarei Astai Petraitytei-Briedienei. Pateikėme jį ir mes, būrelis Lietuvos žurnalistų draugijos Kauno skyriaus narių, kai birželio 13-ąją su LŽD Centro valdybos pirmininke Gražina Viktorija Petrošiene susirinkome pagerbti mūsiškės organizacijos premijos „varduvininko“ žemiškosios būties finalo sukaktį. Deja, konkretaus atsakymo nėra ir turbūt jau nebus.
Išklausę įdomų, vaizdine medžiaga iliustruotą šios istorikės pasakojimą apie garsiausią mūsų diplomatų šeimą, nuvažiavome į Petrašiūnų kapines, kur 1999 m. birželio 15 d. buvo perlaidoti S. Lozoraičio jaunesniojo palaikai, perkelti iš Putnamo miesto (Konektikuto valstija). Padėjome gėlių, uždegėme žiburėlius ir sukalbėjome „Viešpaties angelą“. Maldą vedė naujausias, jau 16-asis, 1998-aisiais įsteigtos S. Lozoraičio premijos „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ laureatas, leidinio „Bažnyčios žinios“ redaktorius Kastantas Lukėnas.
Tylomis pastovėjus mūsų dėmesį patraukė pažeista antkapinio kryžiaus kryžmos dešinioji dalis. Po kelių dienų pasiteiravau paminklo autoriaus skulptoriaus Juozo Šlivinsko, kas nutiko. Pasirodo, kryžmą nulaužė prieš kelerius metų praūžusio uragano nuverstas medis, tad ji išties sudurta, o pakeisti ją nauja Kauno savivaldybė dar neranda lėšų…
Birželio 17-ąją gausėlesnis mūsų Draugijos narių būrys susitiko Kauno rotušėje, kur vyko S. Lozoraičio gimimo 90-ųjų metinių minėjimas (tikroji sukaktis – rugpjūčio 2 d.; gal lig tol ir Kauno miesto garbės piliečio antkapinis kryžius bus atnaujintas. Negi teks laukti 100-mečio?). Jį surengė Kauno miesto muziejus (direktorė Rita Garbaravičienė).
Rotušės didžiąją salę tirštai užpildę renginio dalyviai – Kauno m. savivaldybės atstovai, Sąjūdžio, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos bei kitų visuomeninių organizacijų atstovai, miestiečiai ir svečiai – su dideliu susidomėjimu išklausė dr. A. Petraitytės-Briedienės pranešimą apie iškiliosios asmenybės gyvenimą ir veiklą. Prisiminimais bei įžvalgomis pasidalijo Stasio ir Kazio (1929 07 23–2007 08 13; Lietuvos diplomatas, išeivijos veikėjas, pirmasis LR nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius prie Šventojo Sosto ir Maltos ordino) Lozoraičių pusseserė prof. Dalia Brazauskienė, ambasadoje JAV 1991–1993 m. greta S. Lozoraičio dirbusi Danutė Vaičiulaitytė-Nourse, per prezidento rinkimų kampaniją 1993-iaisiais Lietuvoje S. Lozoraitį lydėjęs Valerijonas Senvaitis. Buvo demonstruojama muziejininkės Eglės Jesulaitytės parengta virtuali paroda „Stasys Lozoraitis: vieno optimisto istorija“. Kauno m. savivaldybės vyriausiojo specialisto Viliaus Kaminsko įtaigiai ir solidžiai vedamą renginį gražiai „įrėmino“ Kauno styginių kvarteto grojami F. Šuberto kūriniai.
Pasibaigus minėjimui visi norintieji buvo pakviesti nusifotografuoti ir dar pabendrauti.
Mums, Žurnalistų draugijos nariams, šis renginys suteikė dar vieną progą prisiminti Vilties Prezidentą ir pasikalbėti apie savosios organizacijos reikalus.
lzdraugija.lt
