Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos susirinkimas. Kaunas, 1922 m.
Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos susirinkimas. Kaunas, 1922 m.
Alfas PAKĖNAS
Tikroji Juozo Tumo- Vaižganto gimimo diena- rugsėjo 8- ji. Taip pat tai Mergelės Marijos gimimo diena ir kunigaikščio Vytauto Didžiojo karūnavimo diena. Dvi datos, kurios buvo svarbios ir artimos Vaižgantui visą gyvenimą: dvylika metų jis kunigavo Mergelės Marijos Ėmimo Dangun bažnyčioje, kurią 1400- siais Nemuno paupyje pastatė Lietuvos kunigaikštis Vytautas Didysis. Savo publicistikoje Vaižgantas ne kartą apie jį rašė. Tai buvo rašytojo mylimiausias Lietuvos kunigaikštis. Vaižgantas atsiminimuose rašo: „Aš esu gimęs Malaišiuose, Svėdasų parapijoje ir valsčiuje, Ukmergės apskrityje, Kauno gubernijoje 1869 metų rugsėjo mėnesio 8 dieną seno kalendoriaus, Dievo Motinos gimimo dieną, per pat Sumą, destis, vidudienyje, kada visi žmonės išvažiavę bažnyčion, net ir vaikai buvo tyčia išsiųsti.“ Juozukas buvo šeimoje dešimtasis vaikas, pagrandukas, atsiradęs tuomet, kai vaikų jau mažai besitikima. Tėvui Anuprui Tumui tuomet buvo 53 metai, o motinai Barborai Baltuškaitei Tumienei- 45. Tačiau Tumų šeimoje penki broliukai mirė būdami maži, tad užaugo penki vaikai- trys seserys ir du broliai. Taigi, ši šeima ir šis paslaptingo gražumo kraštas Lietuvai davė žmonių mylimą kunigą ir garsų rašytoją- Juozą Tumą- Vaižgantą. „Gražus tai kraštas, tie pašvenčiai, dainomis apdainuotas, Baranausko pagarsintas, mano svajonė, mano poetiškumo šaltinis. Nuo pat mažens aš negalėdavau sulaikyti širdies plakimo, ligi tik atsitikdavo vykti į pašvenčius. Ir kitų lietuvių nuovokoje Šventoji ne tiek upė, kiek Lietuvos gamtos dvasia, aiškiai jaučiama, įtakinga žmonių būdams, kaip rusų Volga saviškiams“,- atsiminimuose rašė Vaižgantas.
Taigi- gražus tas Vaižganto ruduo. Daugybė renginių, skirtų rašytojo jubiliejui, liudija Lietuvos žmonių meilę neužmirštamajam Vaižgantui, mokėjusiam kiekviename žmoguje įžvelgti kažką gražaus, šviesaus, sakiusiam, kad kiekvienas žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą. Pirmieji Vaižganto jubiliejų paminėjo Birštono žmonės. Rugpjūčio 29 dieną vyko paskutinis Lietuvos kultūros Tarybos remiamo projekto „Po žvaigždėtu rugpjūčio dangum. Kameriniai vakarai Birštone 2014“, renginys. Birštono bibliotekos darbuotojos jį paskyrė 145-osioms prozininko, publicisto, literatūros istoriko ir kritiko Juozo Tumo-Vaižganto gimimo metinėms, jo asmenybei, kūrybai, sąlyčiui su Birštonu. Vaižgantas mėgo šį kurortą ir jo apylinkes. Gyvendamas Kaune čia lankydavosi kiekvieną vasarą. Laiškuose Klimams į Paryžių dažnai pasidalindavo įspūdžiais apie poilsį Birštone. Štai 1924 rugpjūčio 27 dienos laiške Vaižgantas rašo: „Vis svajojau, kaip čia įsimerksiu į šiltą Birštono tynę ir mirksiu ten per ištisas 30 dienų (po ½ val.). Ag ir mirkau net 32 kartu. Ag ir žaidėm, nors lietus nuolat lijo ir buvo pašėlusiai nepatogu Birštone, kurius betgi išreklamavau. Pasirodo, manęs klausoma. Birštone pajutau devynerias ligas; be ko kita- išijas, maža kraujo, silpnus plaučius, pajėgų nupuolimą. O išėjęs Birštono kuacijos kursą, tapau nebe tas; nebedega nė šlaunis. Anemija, žinoma, lieka, nežiūrint, kad svorio ūmai pašoko iki 80 ½ kilo“.
Vaižgantas su Linartų šeima. Birštonas, apie 1924 m.
Gražią ir saulėtą besibaigiančios vasaros pavakarę Birštono Kurhauze susirinko daugybė žmonių, kurie klausėsi Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorės Aldonos Ruseckaitės įdomaus ir nuotaikingo pasakojimo apie Juozą Tumą- kunigą, rašytoją, politiką, visuomenininką ir, žinoma, kaunietį. Žmogų, kuris buvo pavadintas „Kauno nuotaikų barometru“. Kalbos apie Vaižgantą buvo, anot paties rašytojo, „pavarsinamos“ aktorės Olitos Dautartaitės žaismingai, su jumoru skaitomais atsiminimais iš knygos „Neužmirštamas Vaižgantas“, kurią prieš penketą metų išleido Lietuvos Rašytojų sąjungos leidykla. Neapsieita be Vaižganto „moderninio eiliavimo“- eilėraštis „Birštonuokimės“ nuskambėjo tarsi geriausia Birštono kurorto reklama, apie kurią Vaižgantas užsimena minėtame laiške Klimams. Birštoniečius sužavėjo dainininko Kazimiero Jakučio aukštaitiškos liūdnokos dainos, paties sukurtos pagal aukštaičių poetų Antano Miškinio, Pauliaus Širvio, Jono Strielkūno eilėraščius. Renginyje dalyvavo ir vakaro svečiams už vaižgantiškų vertybių priminimą dėkojo 1921 metais Vaižganto ir kitų to meto kultūros šviesuolių įkurtos Lietuvai pagražinti draugijos Birštono skyriaus žmonės.
lzdraugija.lt
