Saulutė viduryje su Nepriklausomų rašytojų sąjungos nariais, Lietuvos žurnalistų draugijos nariais, Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro leidėjais, poetu Robertu Keturakiu, krekenaviečiais ir draugais
Fortepijono ir smuiko garsai nuskaidrino susirinkusiųjų į Saulutės-Genovaitės Markauskaitės knygos „Krekenava laiko tėkmėje“ pristatymo popietę nuotaiką. Renginys vyko š. m. rugsėjo 24 d. Kauno pedagogų kvalifikacijos centro bibliotekoje. Renginį vedęs poetas Robertas Keturakis pasidžiaugęs Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos gabiomis abiturientėmis Kristina Anusevičiūte ir Saule Berezinaite, susirinkusiuosius supažindino su Saulutės-Genovaitės Markauskaitės monografija „Krekenava laiko tėkmėje“, jos reikšmingumu Lietuvos istorijos tėkmėje. Monografija skirta Krekenavos miestelio 605 metų sukakčiai (1409–2014 m.), Stebuklingojo Švč. Dievo Motinos su Kūdikėliu paveikslo 605 metų sukakčiai (1409–2014 m.); pirmosios Krekenavos bažnyčios 595 metų sukakčiai (1419–2014 m.; anticarinio 1863 m. sukilimo ir kankinio Antano Mackevičiaus žūties 150 metų sukakčiai (1863–2013 m.); Mykolo Antanaičio statytos Orelių mokyklos 80 metų sukakčiai (1933–2013 m.) atminti.
Tai istorinės ir gyvosios atminties knyga, turinti didesnę vertę nei sausa istorija. Aprašyta ištisi pranykę kaimai, sodybos, jų gyventojai, bažnyčios ir mokyklos istorija; nusipelnę Krekenavos žmonės: menininkai, rašytojai, sportininkai, mokslininkai ir t.t.; senolių pasakojimai, stebuklai, padavimai ir visa eilė kitų įdomių įvykių, papasakotų per istorijos prizmę.
„Kuo žymi Krekenava?“- klausė R.Keturakis ir čia pat vardijo: “Maironis, Vincas Svirskis, Antanas Mackevičius, stebuklingas Dievo Motinos paveikslas su Kūdikėliu, mažoji Bazilika ir t.t.“
O kad kai kurios negerovės buvo iš knygos išbrauktos, R. Keturakis patikėjo autorės žodžiais – nusikaltėlius lai teisia paskutinis teismas.
Ši monografija, tai tikrai titaniškas darbas, į kurį įdėta daug kruopštumo, darbštumo, pasiaukojimo ir kantrybės.
Knygos „Krekenava laiko tėkmėje“ sudarytoja pažymėjo, kad išties nebuvo lengvas darbas, bet kaip ir Panevėžio rajono laikraštyje „Tėvynė“, po žolinės pasirodžiusiame straipsnyje „Knygos apie Krekenavą norėjo dangus“, pavadinimas, tikrai galima tvirtinti – susidarius sunkumams, visada stebuklingai kažkas ateidavo į pagalbą – tai savo žiniomis, tai finansine pagalba. Sudarytoja pažymėjo, kad geičiausiai tai buvo Krekenavos Švč. Mergelės Marijos globa. „Prie šios knygos dirbau tik su giedra nuotaika, gal dėl to joje ir pasiliko švari, tyra erdvė, pripildyta gėrio ir šviesos. Tai pastebėjo daugelis skaitytojų – kad paėmus į rankas, norisi vis skaityti ir skaityti.“
Autorė nuoširdžiai džiaugėsi, kad pavyko atrasti kelią į žmonių širdis. Jai rūpėjo, kad istorija ir įvykiai būtų papasakoti iš širdies, teisingai ir nuoširdžiai. Be to, kaip poetė, straipsnius apipynė eilėmis – tiek savo, tiek kitų autorių.
Autorė prašė visus krekenaviečius nusilenkti didžiausiam šios knygos puoselėtojui ir rėmėjui – Viktorui Jankūnui, kuris, nepaisant išaugusios knygos apimties, neleido surinktos medžiagos atmetinėti. „O pinigų iš kur gausime?“,- klausė jo autorė. Atsakymas būdavo trumpas – kai bus padaryta, atsiras ir pinigai. Taip ir buvo. Dangus norėjo, Dangus ir padėjo kartu su geraisiais žmonėmis. Saulutė-Genovaitė Markauskaitė pabrėžė, kad Viktoras Jankūnas yra iš Krekenavos kilusios šviesios atminties poetės Vilmos Adomavičiūtės vyras. Po jos mirties jis išleido dvi jos knygas „Palik man tik mažytį žiburėlį“ (2008) ir „Pagrėbštai (2013).
Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro diektorius Valdas Kubilius pabrėžė, kad negalima užsimerkti prieš blogį, nes ateinančios kartos nesupras, kas ir kaip vyko. Jis skatino Saulutę rašyti antrąjį tomą apie Kekenavą, padėkojo už jos triūsą. Šio centro leidybos direktoius Jonas Jaučkonis užsiminė kad, reikėjo labai skubėti, bet dirbo visi darniai ir su atsidavimu.
Knygos autorę Saulutę sveikino Lietuvos Žurnalistų Draugijos (LŽD) pirmininkė Gražina Viktorija Petrošienė. Ji džiaugėsi pasirodžiusia didelės apimties (744 psl.) knyga, kurioje yra labai daug informacijos ir kuri labai maloniai skaitosi. Joje randama netoli 500 nuotraukų ir kitų iliustracijų, be to, knyga kokybiškai išleista, o ją apipavidalina nuostabus viršelis, kuriame puikuojasi Krekenavos vaizdai. Pirmininkė pabrėžė, kad ji skirta ne tik to krašto žmonėms, bet ir visai Lietuvai.
LŽD Kauno skyriaus pirmininkas Aurelijus Naruševičius labai palankiai atsiliepė apie gražiai išleistą knygą, papasakojo apie autorę kaip asmenybę,taipogi Tėviškės pažinimo draugijos narę ir kūrėją. Poetė Zenė Sadauskaitė apie sudarytoją kalbėjo labai šiltai: „Siela – žmogaus veidrodis. Pažvelgus viskas matosi iš akių, veido, šypsenos geros… Su Saulute visada lengva bendrauti, žinai, kad neįžeis ir nenuskriaus, būsi pagerbtas ir pamylėtas, suprastas ir pakviestas, padrąsintas ir išklausytas… Nes tokią sielą turintis žmogus supranta, kad mes visi to paties Dievo avinėliai… Ačiū, mieloji, kad tokia esi! Sveikinu su naujausia knyga!“
Sveikinimo žodį tarė ir Lietuvos nepriklausomos rašytojų sąjungos nariai Juozas Mickevičius, Teresėlė-Smilga ir kt.
Kauno keliautojų kultūros klubo „Atžalynas“ atstovai taip pat džiaugėsi pasirodžiusia knyga ir yra pakvietę G.Markauskaitę į klubą knygos pristatymui.
Ištisus metus knygos sudarytoja draugavo ir bendravo su universiteto buvusia dėstytoja doc. dr. Genovaitė Inciene, kuri, kaip autorė sakė, jai daug padėjo, motiniškai globojo. Į monografijos sutiktuves Kaune atvyko ir daug buvusių krekenaviečių.
Šią gražią popietę kartu pasidžiaugę, išsiskirstėme maloniam knygos skaitymui.
Alfas Pakėnas
lzdraugija.lt
