Lyrikė, publicistė, istorijos ir kultūros paveldo puoselėtoja LŽD, LNRS ir Tėvynės pažinimo draugijos (TPD) narė Saulutė-Genovaitė Markauskaitė – ne naujokė plunksną miklinančiųjų bendruomenėje. Išskirtiniu nuoširdumu alsuojančiomis savo poezijos knygomis, tarsi širdies balsu išsakytomis publikacijomis ir eiliuotomis mintimis „Gimtinės“ laikraštyje bei TPD leidiniuose: monografijoje „Lietuvos deimančiukai“ (2009), poezijos almanache „Tėviškės vyturiai“ (2005) ir „Tautotyros metraščio“ tomuose ji pelnė šviesuomenės pagarbą, laureatės ir diplomantės titulą.
Per pastaruosius keliolika metų Saulutė žymią dalį savo brangaus laiko, energijos ir asmeninių resursų skyrė jos dvasiai mielam tautotyros žinių rinkimo savanorių sąjūdžiui. Aktyviai dalyvavo visuose TPD suvažiavimuose, Kaune surengtoje konferencijoje „Nebūsiu „žmogus iš niekur“, respublikinėje parodoje Vilniuje „Laiškai Gimtinei“, sentėvių paveldo puoselėjimo akcijoje „Lietuvos deimančiukai“, etnokultūros pažinimo projekte „Lietuvos etnografiniai kraštai“ ir „Lietuvos bažnytkaimiai“. Pastebėjusi, kaip uoliausi tautotyros savanoriai O. Bleizgienė, V. Indrašius, J. Jankauskienė, J. Laurinavičius, E. Mažeikienė, V. Steponavičius ir kiti savo įspūdingomis knygomis įamžina gimtąjį kraštą, tokiam žygiui ryžosi ir ji pati. Ilgokai svarstė: ar pavyks tam prisišaukti pajėgių autorinių talkininkų, iš kur gaus ekspedicijai ir leidybai nemažai reikalingų lėšų? Bičiulių padrąsinta prieš keletą metų visa savo esybe pasinėrė į darbų gelmes.
Paneigdama posakį, kad savame krašte pranašu nebūsi, Saulutė į kompleksinę Krekenavos krašto ekspediciją subūrė keliasdešimt tėviškėnų, daugelį išsibarsčiusių ne tik po Lietuvos kampelius, bet ir svečiose šalyse. Jie pateikė gausybę įdomių ir vertingų prisiminimų, nuotraukų, dokumentų, pasakojimų apie Krekenavos ir aplinkinių kaimų, bažnyčių, mokyklų, įstaigų, organizacijų praeitį, aprašė gamtą, kraštovaizdį, žmones ir paminklus, prisiminė dvasininkus, rašytojus, mokslo, meno, švietimo, kultūros bei verslo šviesuolius, išaugusius Saulutės gimtuosiuose Oreliuose, Krekenavoje ir jos apylinkėse. Kūrinys išsipūtė iki 1000 lapų.
Knygos sumanytojai ir autorei Saulutei talkino poetas Robertas Keturakis, jos pirmoji mokytoja Bronislova Varkulevičienė ir daug kitų vienminčių. Daugiausia pagelbėjo darbštusis tautos paveldo puoselėtojas vilnietis inžinierius Viktoras Jankūnas. Brangiai kainavusią leidybą parėmė Lietuvos kultūros taryba, Panevėžio r. savivaldybė ir nemažas pulkelis tėviškėnų bei neįkainojamą Saulutės triūsą suprantantys šviesuoliai.
Didelės, gražiai išleistos S. G. Markauskaitės knygos „Krekenava laiko tėkmėje“ (2014) pirmosios sutiktuvės vyko per Žolinės atlaidus rugpjūčio viduryje Krekenavoje, ten pat – rugsėjo 14 d., o rugsėjo 24 d. – Kaune. Tai byloja, kad skaitytojai sužavėti ir neatsistebi, kaip poetei pavyko nuveikti tokį gigantišką kūrybinį darbą (knygos apimtis – 744 psl.). Pati Saulutė-Genovaitė Markauskaitė, dar nespėjusi atsigauti po knygos rengimo ir leidybos „šturmo“, prasitarė: „Šioje knygoje kiekvienas (tikriausiai krekenavietis. – Aut.) atras save arba galės sekti tėvų, draugų, mokytojų, kraštiečių pėdomis.“
Dr. Kazys Račkauskas
Tėvynės pažinimo draugijos garbės
Pirmininkas
lzdraugija.lt
