Skirmantė JAVAITYTĖ
Gruodžio 27 d. Kauno Arkikatedroje Bazilikoje romiai draugėn susitelkę tikintieji, siekdami įprasminti bei pagerbti šventąjį laikotarpį, klausėsi įkvepiančio koncerto – „Kalėdinis reviu“.
Tądien bazilikos skliautai ne tik mirgėjo šviesų spektakliais: geltona, purpurinė, žydra, violetinė, balta ir kitos spalvos, tarsi atliepė dainų prasmes, bet kartu šventovė buvo sklidina pakilios rimties, gėrio ir šilumos. Tądien paskleistos šventinės nuotaikos, po žiupsnelį išsinešė kiekvienas maldininkas.
Skaidrią muzikinę valandą dovanojo: solistai Ingrida Kažemėkaitė (sopranas), Erika Astrauskaitė (mecocopranas), Andrius Apšega (baritonas), Rytis Janilionis (bosas) bei muzikai Milda Kazakevičiūtė (smuikas), Nerijus Ardzevičius (kontrabosas), Laimonas Salijus (akordeonas), Jurga Otienė (fleita), Fausta Drūlytė (fleita), Marius Perminas (saksofonas), Arūnas Kuzminskas (trimitas), Dalia Jatautaitė (vargonai) ir Aldas Danėlius (mušamieji).
Nekantrios, susirinkusiųjų į šventovę, domės sulaukė Kauno arkivyskupijos vyskupo augziliaro Kęstučio Kėvalo tarti sveikinimo ir palaiminimo žodžiai:
„Dievas padovanojo žmonijai savo neįtikėtiną artumą, nustebino dovana, kurios žmonija taip ilgai laukė. Kiekvienas esame pakviesti dovanoti dangų viens kitam – pirmųjų Kalėdų pavyzdžiu, kai po pasaulį pasklido davimas ir meilės kitam linkėjimas. Atlikėjai dosniai mums dovanoja dangų, meilę iš savo širdžių, kuri sklinda giesmės ir dainos žodžiais, muzikos garsais. Ši kalba – paskata gyventi su viltimi, gyventi dovanojant kitiems džiaugsmą. Būkit pasveikinti su šventom Kalėdom ir gražiausi metai 2015-ieji – te mus visus lydi!“.
Vienas iš renginio vedėjų tirštai prisirinkusią baziliką ragino: „Niekada negalvokime, kad esame niekam nereikalingi, žinokime, kad pasaulyje yra žmogus, kuriam reikalingas mūsų džiaugsmas ir šypsena. Galbūt jisai labai toli, o gal visai šalia? Bet jis yra! Tikėkime tuo, išmokime matyti tai, kas nematoma, išmokime pamilti tai, kas neapkenčiama, išmokime pravirkti, kai verkia draugas šalia ir išmokime nusišypsoti, kai, rodos, tai – neįmanoma. Mažus pasiekimus paverskime dideliais, dideliais savo laimėjimais!“.
xxx
Daugybė skambių žodžių tądien liejosi bažnyčios aiduose. Vienus jie smarkiai palietė ir paragino būti gėrio, darnos, šilumos skleidėjais, o kitus – piktukus kaip kaktusai, tokius kaip Grinčas, kuris Kalėdas vogė, tik dar labiau paragino nemėgti Kalėdų.
Visgi, jei gali kam pasakyti gerą žodį – nieko nelauk, tarstelk, neprisidėk prie apatiškųjų armijos, sargdinančios:
– Ko ten laukdavai?
– Laukdavau laukti toliau.
lzdraugija.lt
