Marija ŠAKNIENĖ
Balandžio 16 dieną Vilniuje, Rašytojų sąjungos klube, kauniečiai paminėjo Pasaulinę kultūros dieną bei „Nemuno“ gimtadienį, surengdami atvirą diskusiją tema „Du Nepriklausomybės tarpsniai: kultūros dydžių kaita“. Renginyje dalyvavo kompozitorius G. Kuprevičius, fotomenininkas S. Žvirgždas, literatūrologas R. Tamošaitis, akademikas A. Andrijauskas, menotyrininkė S. Jastrumskytė, „Nemuno“ redaktorius V. Rudžianskas, seimo narė D. Teišerskytė bei kiti kultūros ir visuomenės veikėjai.Vykusį pokalbį – diskusiją sumaniai moderavo „Nemuno“ redaktoriaus pavaduotoja, Lietuvos žurnalistų draugijos pirmininkė Gražina Viktorija Petrošienė.
Pokalbio metu lyginti du Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiai – ikikarinės Lietuvos ir dabartinės Nepriklausomybės 25 – metis.Diskutuota apie abiejų laikotarpių kultūros pasiekimus, ateities perspektyvas. Pasak G. Kuprevičiaus, „ labiausiai baugina, kad iš kultūringo žmogaus nepavirstume į niekšą. Esame labai užsidarę.Tebeturime, pasak jo, savo vidinį cenzorių dar nuo sovietmečio…“
S. Jastrumskytė guodėsi, kad nenorėjusi grįžti iš Gento į Lietuvą, nes žinojusi, jog grįžus kultūrinio bendravimo nebus.D. Teišerskytė į tai atsakiusi, kad „nereikia sėdėti sudėjus rankų, o dirbti.Jos nuomone, netiesa, kad Lietuva nieko neturi. Ji mums davusi viską, o jūs grįžusi sėdite ir dejuojate, užuot dirbusi. Mes visą laiką norime, kad už mus viską padarytų kažkas kitas. Veikti yra ką, tik reikia judėti.“ Apie Lietuvos kiną kalbėjęs G.Jankus atkreipė dėmesį, kad ir ikikarinė Lietuva turėjusi pasaulinio lygio kūrėjų, kaip animatorius Vladislovas Starevičius, kurį šiais laikais savinasi net keturios valstybės – Lietuva, Lenkija, Rusija ir Prancūzija.Šiandieninė Lietuva turi režisierius Algimantą Matelį, Alantą Kavaitę bei kitus kino kūrėjus su ypatingai gerai tarptautiniu mastu įvertintais jų filmais. Kalbėta apie tai, kad kultūra sukuria 6 procentus bendro šalies vidaus produkto, o jai teskiriama tik 0,6 procento, tai iš ko jai išsilaikyti ir tobulėti? G. Kuprevičius:“Nėra tokios valstybės, kuri kultūrai skirtų daugiau lėšų, negu gynybai.“ Tai nuskambėjo ypač aktualiai, žinant ir suvokiant dabartinę tarptautinę padėtį. Diskusija baigėsi dabartinės informacijos poveikio žmogui ir kultūrai įvertinimu. Skirstytasi, tikintis rudenį vėl susitikti jau Kaune, šios diskusijos tęsinyje, ir aktualų, prasmingą pokalbį pratęsti.
Autorės nuotr.
lzdraugija.lt
