Vinco Krėvės aprašyta Dainavos šalis, vaikystėje mano širdyje įžiebusi pačius šviesiausius jausmus, iki šiol atmintyje skamba gražiausiomis sentėvių legendomis ir padavimais. Su pasididžiavimu tariame M. K. Čiurlionio, A. Žmuidzinavičiaus, A. Ramanausko-Vanago ir kitų šio krašto didžiavyrių vardus. Tačiau kaskart keliaudamas Nemuno, Merkio, Ūlos upių išraižytais Pietryčių Lietuvos vingiuotais keliais, kalbindamas tarpumiškių sodžių ir miestelių žmones, betarpiškai suvokiu senųjų dzūkų nuoširdumą, šnektos muzikalumą, jų kūrybingumą.
Antai leipalingietė lituanistė Ona Alesiūtė-Bleizgienė ištisus dešimtmečius su begaline meile skiepijo tėviškės vaikams gimtosios kalbos ir literatūros žinias. Laisvalaikiu lyg protėvių brangakmenius rinko, užrašinėjo ir kruopščiai sudarė per 90 dzūkų žodinės liaudies kūrybos rinkinių. Ne tik sukaupė gausybę tautosakos perlų, bet po vieną tų neįkainojamų rinkinių egzempliorių padovanojo Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui bei Leipalingio Algirdo Volungevičiaus vardo muziejui.
Padedant mokiniams ir mokytojams Ona Bleizgienė keletą metų kruopščiai tyrinėjo gimtojo Veršių kaimo praeitį ir kultūrą, remdamasi ekspedicijoje sukauptais senolių pasakojimais parašė ir išleido knygą „Kaimas prie Avirio“ (2002). Atsiliepusi į Tėvynės pažinimo draugijos raginimą dalyvauti projekte „Lietuvos bažnytkaimiai“, negailėdama savo sveikatos ir brangaus laiko, surengė kompleksinę ekspediciją į savitą Lietuvos pietinio paribio Gerdašių kaimą. Surinktas žinias sudėjo į kitą išliekamosios vertės knygą „Skamba Gerdašių varpai“ (2008).
Bet, manau, giliausiai ir iškalbingiausiai šios Dzūkijos šviesuolės Onos Bleizgienės dvasinio pasaulio erdvės ir jos gėrio sklidina širdis atsivėrė, prabilo, suskambo poetinėje pedagogės kūryboje. Pirmame savo rinkinyje „Prieš saulėlydį“ (2000) ji pateikė skaitytojams 165 eilėraščius. Santūriu lyrikės žodžiu, savo eilėraščiais, panašiais į giesmes, poetė apdainavo gimtinės ir Tėvynės praeitį, gamtą ir jai pačius artimiausius, brangiausius žmones. Antroje savo poezijos knygoje „Kas širdžiai brangu“ (2009) autorė išsakė anksčiau neatskleistus savo jautrios sielos virpesius, patriotinio ir pilietinio nerimo įžvalgas. Šiomis dienomis sulaukėme Onutės trečios poezijos knygos „Saulėlydis“ (2015), kurioje bene 80 naujų eilėraščių, bylojančių apie autorės kūrybinę brandą, ir keliolika jos sukurtų deklamacijų.
Talentinga pedagogė, kaip bitelė uoli tautotyros savanorė poetė Ona Bleizgienė už savo neįkainojamus tautos paveldo pažinimo ir puoselėjimo darbus bei kūrybą susilaukė daugybės pelnytų apdovanojimų. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas 2008 m. jai įteikė garbingą mokslo institucijos prizą „Tautosakos medus“. Tėvynės pažinimo draugijos suvažiavimas 2012 m. išrinko ją draugijos Garbės nare. Tėviškės pažinimo paramos fondas 2014 m. šiai kilniadvasiai geradarei suteikė Tautotyros mecenatės titulą.
Dr. Kazys Račkauskas
lzdraugija.lt
