Asm.archyvo nuotrauka
Lietuvos žurnalistų draugijos (LŽD) Vertinimo komisija, vadovaujama žurnalistės Liudvikos Pociūnienės, 2015 metų aukščiausią LŽD apdovanojimą už žurnalistinę veiklą – Stasio Lozoraičio premiją „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ – paskyrė laikraščio „Ūkininko patarėjas“ informacijos skyriaus vedėjui ARNOLDUI ALEKSANDRAVIČIUI.
Šiuo apdovanojimu įvertinta jo aktyvi ilgametė žurnalistinė veikla atspindint Lietuvos nepriklausomybės siekius, įtvirtinant mūsų šalies valstybingumą ir ugdant pilietiškai mąstančią visuomenę.
Premija 18-ajam laureatui A. Aleksandravičiui bus įteikta 2016 m. sausio 9 d. (šeštadienį) 11 val. Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje Kaune (Vilniaus g. 33).
*****
Arnoldas Aleksandravičius gimė 1963 m. Kaune tarnautojų šeimoje. Mama – buhalterė, tėvas (jau miręs) – statybų instruktorius. Brolis Eismutis Bernardas – skulptorius.
Šeimą skaudžiai palietė sovietų okupacija: tremtyje Sibire mirė seneliai ir jų kapas nežinomas, 24-erių tesulaukęs žuvo dėdė Juozas Bacevičius-Briedis, „Tauro“ apygardos partizanas, kiti artimieji buvo išblaškyti po pasaulį.
Baigęs 15-ąją vidurinę mokyklą Arnoldas Aleksandravičius studijavo Kauno politechnikos instituto (dabar Technologijos universitetas) Elektrotechnikos fakultete. Dirbo Kauno centriniame pašte ryšių operatoriumi.
Prasidėjus Lietuvos atgimimui, prigimtinis Arnoldo analitinis mąstymas bei gebėjimas raštu sklandžiai, aiškiai ir nuosekliai išdėstyti mintis, gilios istorinės, kultūrinės bei politinės žinios pakreipė jo gyvenimo kelią į žurnalistikos sritį. Buvo ilgametis Lietuvos Sąjūdžio leidinio „Kauno aidas“ bendradarbis, rašė straipsnius laikraščiams „XXI amžius“ ir „Kauno laikas“ – šiame leidinyje 1992–1994 m. dirbo korespondentu. Paskui perėjo į laikraštį „Ūkininko patarėjas“, dabar vadovauja informacijos skyriui.
LŽD premijos ligšiolinė istorija
1998-aisiais Lietuvos žurnalistų draugija Centro valdybos tuometės pirmininkės Romos Grinbergienės iniciatyva įsteigė premiją, kuri pagerbiant diplomato bei politiko Stasio Lozoraičio (1924–1994) atminimą buvo pavadinta „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“.
Pirmajai laureatei – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos žurnalistei, įspūdingo TV laidų ciklo „Mūsų miesteliai“ kūrėjai Nijolei Baužytei ši premija įteikta 1998 m. vasarą.
Antrajam laureatui Vaidotui Žukui premija paskirta už 1999 m. transliuotas aktualias radijo laidas. Nuo tada premija įteikiama po Naujųjų metų, maždaug apie Trijų Karalių šventę.
Trečiasis laureatas – kaunietis Kazys Požėra (2000 m.). Deja, 2014-aisiais staigi mirtis pakirto 66-erių tesulaukusį iškilųjį žurnalistą, redaktorių, publicistą.
Ketvirtuoju laureatu 2001 m. tapo šiaulietis žurnalistas ir rašytojas, almanacho „Varpai“ steigėjas bei leidėjas Leonas Peleckis-Kaktavičius.
Penktasis šios premijos (2002 m.) laureatas Viktoras Alekna tada buvo vienas vyriausių Lietuvos žurnalistų (gim. 1915 m.) – dar prieš karą darbavosi „Naujojoje Romuvoje“. Iki pat mirties 2008-aisiais jis nepadėjo plunksnos: rašė straipsnius, prisiminimus, eilėraščius.
Šeštąja premija 2003 m. pagerbtas Romos Grinbergienės – garsios rankininkės, vėliau žurnalistės bei redaktorės, LŽD Centro valdybos pirmininkės atminimas (tikroji pavardė – Danutė Marija Šapokaitė; 1939–2003).
Septintąją premiją 2004 m. LŽD skyrė katalikų spaudos atkūrėjui, Naujojo Testamento lietuviškojo vertimo redaktoriui, buvusiam žurnalo „Katalikų pasaulis“ vyr. redaktoriui bei tokio paties pavadinimo leidyklos direktoriui kun. Vaclovui Aliuliui MIC (1921–2015).
Aštuntoji laureatė – žurnalistė Liudvika Pociūnienė. Jai 2005 m. premija skirta už daugeliui žiūrovų ilgam įsiminusį televizijos kultūros laidų ciklą „Laiko ženklai“.
Devintoji laureatė (2006 m.) – ilgametė krikščioniško žurnalo „Artuma“ redaktorė Vanda Ibianska.
Sukaktuvinė – dešimtoji premija už žurnalistinę veiklą 2007 m. įteikta buvusiam partizanui, kariui savanoriui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Antanui Seikaliui.
Vienuoliktąja premija 2008 m. pagerbtas kun. Julius Sasnauskas OFM – vienuolis pranciškonas, katalikų radijo „Mažoji studija“ vadovas, publicistas, rašytojas.
Dvyliktosios premijos (2009 m.) laureatas – publicistas Edmundas Simanaitis (Jonava).
Tryliktoji premija 2010 m. paskirta „Bernardinai.lt“ dienraščio redaktoriui Andriui Navickui.
Keturioliktąja premija 2011 m. įvertinta kauniečio žurnalisto, retų faktų gebančio surasti ir gilių įžvalgų pateikiančio apžvalgininko Zenono Mikalausko profesinė veikla.
2012 m. penkioliktąja laureate tapo rašytoja, publicistė, vertėja Marytė Kontrimaitė, Armėnijos Mokslų Akademijos garbės daktarė.
2013-aisiais šešioliktoji premija už ilgametę ir nenuilstamą dorovinių vertybių sklaidą visuomenės komunikavimo priemonėse paskirta leidinio ,,Bažnyčios žinios“ redaktoriui Kastantui Lukėnui.
17-ąja premija (2014 m.) pagerbtas LRT žurnalistas Vitalijus Karakorskis.
18-uoju laureatu (2015 m.) tapo laikraščio „Ūkininko patarėjas“ žurnalistas Arnoldas Aleksandravičius.
* * *
Ilgametis S. Lozoraičio premijos mecenatas – Kauno rajono ūkininkas, buvęs žemės ūkio ministras, Seimo narys Kazys Starkevičius.
LŽD inf.
