Visuomenės informavimo etikos komisija primena, kad žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje bei prieštarauja visuomenės informavimo etikos principams (Visuomenės informavimo etikos kodekso 23 str.).
Atstovaujamoji demokratija užtikrina teisę kiekvienam piliečiui siekti ir būti išrinktam į valdžios struktūras nepriklausomai nuo profesijos. Tačiau sąžiningos konkurencijos principas reikalauja, kad žurnalistas, dalyvaujantis rinkimų kovoje, stabdytų savo žurnalistinę veiklą ir vengtų daryti įtaką rinkėjams pasinaudodamas savo profesija. Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi naudoti turimos profesinės informacijos savo asmeniniams tikslams ir naudai (Visuomenės informavimo etikos kodekso 25 str.). Nesąžiningas dalyvavimas rinkimų kovoje daro žalą ne tik žurnalisto profesijos reputacijai, bet ir mažina visuomenės pasitikėjimą žurnalistika ir žiniasklaida.
Visuomenės informavimo etikos komisija dar kartą pabrėžia, jog politinė ir žurnalistinė veikla nesuderinamos. Žurnalisto pareiga – kontroliuoti valdžią, o eidamas į politiką jis siekia valdžios, todėl negali likti nepriklausomas bei nešališkas.
Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos rezoliucijoje Nr. 1003 (1993) „Dėl žurnalistikos etikos“ nurodoma, kad žurnalistas turi apdairiai vengti bet kokio nuolaidžiavimo, galinčio turėti įtakos žurnalistikos nepriklausomumui ir nešališkumui, ypač atlikdamas savo pareigas ir palaikydamas santykius su valdžios įstaigomis (29 straipsnis), o taip pat nepiktnaudžiauti savo pareigomis dėl prestižo ar asmeninės įtakos (30 straipsnis).
Žurnalistai, vykdydami savo profesinę veiklą, neturi teisės prisiimti jokių įsipareigojimų, išskyrus profesinius įsipareigojimus viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui. Jei redakcijų vidaus dokumentuose tokie atvejai nenumatyti ar neaptarti, privalu vadovautis bendrosiomis visuomenės informavimo etikos nuostatomis, įtvirtintomis Visuomenės informavimo etikos kodekso 23 straipsnyje.
Visuomenės informavimo etikos komisija, reikšdama susirūpinimą valdžios ir žiniasklaidos, žurnalistų ir politikų suartėjimu, pareiškia, kad žiniasklaidos priemonių savininkų ir vadovų dalyvavimas politinėse kampanijose neprisideda prie žiniasklaidos nešališkumo užtikrinimo. Žiniasklaidos vadovai, savininkai, kurie leidžia dirbti žurnalistinį darbą asmenims, užsiimantiems politine-partine veika, skatina juos nusižengti visuomenės informavimo etikai, o visuomenė negali tikėtis, kad šios žiniasklaidos priemonės nušvies įvykius sąžiningai ir subalansuotai, užtikrins nuomonių įvairovę ir jų pusiausvyrą, atskirs politinę reklamą nuo žurnalistinės veiklos (kaip to reikalauja Kodekso 26 str.).
Žurnalistai, nusprendę pasirinkti politiko kelią, privalo atsisakyti dalyvavimo profesinėje veikloje.
Visuomenės informavimo etikos komisija pareiškia, kad kiekvieną tokį atvejį vertins atsižvelgdama ne vien į formaliuosius dalykus, bet ir į faktinį visuomenės informavimo etikos nuostatų paisymą.
LŽD inf.
