Siekdama pagerinti mūsų šalies santykius su Lenkija, valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pasiūlė naują būdą nepažeidžiant Lietuvos Konstitucijos asmens dokumentuose dvejopai rašyti užsieniečių ir lenkais save laikančių Vilnijos gyventojų pavardes: iš pradžių valstybine kalba, o po pasvirojo brūkšnelio taip, kaip paso savininkas pageidauja.
Seimo valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai, pernai priklausę iniciatyvinei visuomenininkų grupei „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“, siūliusiai pavardes su raidėmis w, q ir x rašyti ne pagrindiniame, bet papildomuose paso puslapiuose, tvirtino, kad „valstiečių“ rinkimų įsipareigojimai nepakito – konstitucinis lietuvių kalbos išskirtinumas neliečiamas. Lietuvių kalbos instituto darbuotojai abejojo, ar daug Vilnijos gyventojų galėtų rašyti savo pavardes su dvigubomis w raidėmis ir lenkiškais diakritiniais ženklais, nes turėtų patikimais archyviniais dokumentais įrodyti, kad jų seneliai, proseneliai buvo tikri lenkai, o ne savo noru nutautę ar prievarta sulenkinti vietiniai lietuviai.
Vertybės nesikeičia
„Neatsitraukėmė nuo to, ką sakėme prieš rinkimus. Nesvarbu, kad kažkas pasvarstė, kaip galėtų būti rašomos užsieniečių ir tautinių bendrijų narių pavardės. Tai tik nuomonės, bet ne Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pozicija. Ji nesikeičia – valstybės duomenų bazėse (talpyklose), asmens dokumentų pagrindiniuose puslapiuose negali atsirasti pavardžių, neatitinkančių lietuviškos abėcėlės reikalavimų“, – teigė Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, buvęs iniciatyvinės grupės „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ aktyvistas. Pernai ši grupė surinko 69 tūkst. piliečių parašų, kad Seimas svarstytų Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisų projektą, pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje leidžiantį įrašus tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o kitakalbius papildinius – paso tolimesniuose puslapiuose arba tapatybės kortelės antrojoje pusėje.
Kompromiso paieškos
Anot P. Urbšio, net ir „valstiečių“ koalicinė sutartis su socdemais, įnirtingais raidžių x, q, w ir lietuviškam raštui neįprastų diakritinių ženklų „to pageidaujančių“ Lietuvos piliečių pasuose šalininkais, nedraudžia abiem partijoms laikytis skirtingų vertybinių nuostatų. „Valstiečių ir žaliųjų siekis išsaugoti išskirtinį valstybinės lietuvių kalbos statusą bus įrašytas ir į koalicijos veiklos programą“, – pabrėžė parlamentaras P. Urbšys. Jis nesiryžta spėlioti, kiek nelaimėlių, kuriems gyvenimą apkartino jų pavardėse esančios lietuviškos varnelės ant priebalsių, brūkšneliai, taškeliai ant balsių, bet kokia kaina norėtų keisti savo asmenvardžių rašybą. „Negalima pamiršti šių žmonių, bet reikia išlaikyti ir konstitucinę lietuvių kalbos padėtį“, – saliamonišką išeitį bandė sugalvoti Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas P. Urbšys.
Suklydo ar kažką žino?
Pasak Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyriausiojo mokslo darbuotojo Kazimiero Garšvos, parlamentaras profesorius Eugenijus Jovaiša viešai paneigė, kad gali būti nusisukta nuo projekto „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“. „Bet kodėl naujienų agentūra BNS visą dieną kartojo, kad „valstiečiai“ svarsto leisti pase dvi pavardės versijas“– suklydo ar specialiai taip darė, kažką daugiau žinodama už mus?“ – nerimavo kalbininkas K. Garšva.
Jo nuomone, Lietuvos valdžia turėtų istoriškiau išnagrinėti pavardžių lenkintojų reikalavimus. „Daugeliu atvejų paaiškėtų, kad iš tiesų jų pavardes reikia ne sulenkinti, bet atlietuvinti. Dowgiałło – Daugėla, Kiszkiel – Kiškelis, o Seimo narė Rita Tamaszuniene – Rita Tamošiūnienė. Vilniaus (Kalvarijos) Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios klebonas Ruslan Wilkiel, pas kurį eina išpažinties Lenkų rinkimų akcijos–krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis Valdemaras Tomaševskis (Waldemar Tomaszewski), – Ruslanas Vilkelis“, – ironizavo Lietuvių kalbos instituto darbuotojas.
Teisiškai nepagrįstas reikalavimas
Šalčininkų ar Eišiškių gyventojai, norintys pagal Lenkijos pavyzdžius taisyti savo lietuviškus asmens dokumentus, turėtų įrodyti, kad tikrai yra lenkų kolonistų, tarpukariu iš Krokuvos ar Liublino atvykusių valdyti maršalo Jozefo Pilsudskio užimtą Pietryčių Lietuvą, palikuonys, o ne savo noru nutautę ar prievarta sulenkinti vietiniai lietuviai (autochtonai). Lenkiškų užrašų ant apsamanojusių antkapių neužtektų. Reikėtų patikimų archyvinių dokumentų, genealogijos specialistų išvadų. Tos procedūros nepigiai kainuoja. „Pavardžių lenkinimas teisiškai niekuo nepagrįstas“, – tvirtino K. Garšva.
Visuomenės nuomonė
Kalbininkui labiau suprantama, kai Lietuvos piliečiai kreipiasi į Teisingumo ministeriją prašydami jų pavardėms grąžinti baltišką skambesį – numesti slaviškas ar suslavintas priesagas (pavyzdžiui, 1990 m. kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras Liudvikas Narcizas Rasimavičius prieš keletą metų tapo Rasimu).
„Kodėl mūsų politikai į Varšuvą visada stengiasi nusivežti kažkokią nuolaidą? Krokuvoje kažkada vaikščiojo lietuvis Lenkijos karalius Jogaila, kodėl neprotestuojame, kad lenkai vartoja iškraipytą jo vardą – Jagiełło, o Lietuvos didikų Jogailaičių dinastiją vadina Jagiellonowie? Lietuvos politikai turėtų atsižvelgti į mūsų visuomenės nuomonę – visos gyventojų apklausos rodo, kad žmonės nenori lietuviškuose asmens dokumentuose raidžių w, q ir x. Šią savaitę 60 proc. TV3 kanalo žiūrovų pasisakė prieš ir tik 30 proc. – už“, – teigė mokslininkas K. Garšva.
Santykių nepagerins
Lenkų diskusijų klubo atstovas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Marijušas Antonovičius galvoja, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjungos siūlomas kompromisas Lietuvos santykių su Lenkija nepagerins. „Originali pavardės rašyba vis tiek nebus įteisinta“, – sakė M. Antonovičius, dažnai prisistatantis Mariusz Antonowicz pavarde.
Tarptautinių santykių specialistui M. Antonovičiui keista, kodėl Lietuvos politikai nenori leisti tautinės bendrijos atstovų pavardes asmens dokumentuose rašyti oficialios ES kalbos raidėmis.
Gėda pasižiūrėti, bet širdies neskauda
„Kai moteris išteka ir keičia pavardę, visiems tai atrodo natūralu, bet kodėl žmogui draudžiama pasivadinti Paweł, o ne Pauliumi ar Povilu? Kai Vilniuje kabėjo dekoratyvinė lentelė su lenkišku Varšuvos gatvės pavadinimu – ji užkliuvo gal tik tautininkams, bet kai buvo pavogta – daug kas supyko. Vilnija pavardžių masiškai nekeis, bet Lietuvos valdžia taip ilgai priešinosi raidėms x, w, q, kad jos tapo simboliniu ženklu, kaip Lietuva traktuoja tautines bendrijas. Nieko nuostabaus, kad apie 200 tūkst. šalies gyventojų nepatenkinti“, – aiškino politologas M. Antonovičius.
Lietuvių politikos apžvalgininkui Rimvydui Valatkai gėda pasižiūrėti į akis geriausiam savo draugui, Šalčininkų r. savivaldybės ligoninės direktoriui Zbignevui Semenovičiui (jo protėviai tikriausiai buvo Simonaičiai – red. past.), kuriam Lietuvos valdžia neleidžia pasivadinti Zbigniew Siemienowicz. Tačiau niekam Didžiojoje Lietuvoje neskauda širdies, kad ant Lenkijos Punsko valsčiaus viršaičio Vytauto Liškausko kabineto durų kabo lentelė Witold Liszkowski.
