Jau daugiau kaip du dešimtmečius „Vorutos“ fondas leidžia knygas, atvirukus, o nuo 2007 m. ir kalendorius, skirtus Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčiai. Prieš vienuolika metų buvo išleista knyga „Monsinjoras Vytautas Pranciškus Rūkas“ (Trakai: Voruta, 2005, 144 p.) čia nuo 1966 m. kunigavusio monsinjoro 80-ojo jubiliejaus proga. Įdomi lietuvių ir lenkų kalbomis išleista knygelė „Trakų Dievo Motinos stebuklai“ (Trakai: Voruta, 2013, 112 p.), kurioje pateikiami Trakų Dievo Motinos stebuklų aprašymai, parengti kun. Simono Mankevičiaus (Szymon Mankiewicz) ir pirmąkart išspausdinti 1645 m. Tėvų bazilijonų spaustuvėje, Vilniuje, lenkų kalba. Be stebuklų aprašymų, čia pateikiama trumpa Trakų bažnyčios istorija ir giesmės, skirtos lankantiesiems stebuklingąjį Trakų Dievo Motinos paveikslą. Knyga iliustruota Trakų Dievo Motinos paveikslo sekiniais iš kitų Lietuvos bažnyčių (Rozalimo, Nemenčinės, Želvos, Giedraičių, Semeliškių, Jūžintų, Varnių, Senųjų Trakų) ir Latvijos – Rygos, Agluonos, Trakų bažnyčios interjero detalių – angelų, šventųjų, altoriaus fragmentų – nuotraukomis. Šiemet 50 egzempliorių tiražu išleista dar viena Trakų Dievo Motinos paveikslo vainikavimo 300-osioms metinėms skirta knyga „Solennitas coronationis Beatissimae Virginis Mariae in antiquissima sua ad praepositalem palatino Trocensis civitatis Basilicam, à temporibus Alexandri Vitoldi Magni Litvaniae Ducis, gratiis et miraculis clara Icone…“ (liet. Švenčiausiosios Mergelės Marijos, pavaizduotos didžiai sename atvaizde, garsėjančiame malonėmis bei stebuklais nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Vytauto laikų Trakų miesto vaivadai priklausančioje Bazilikoje, vainikavimo iškilmė…; Trakai: Voruta, 2016, 36 p.). Tai unikalus leidinys lotynų kalba, kuriame pateikiamos 1719 m. Jėzaus draugijos universiteto spaustuvėje išspausdinto Trakų Dievo Motinos paveikslo vainikavimo Popiežiaus Klemenso XI karūnomis 1718 m. rugsėjo 4 d. aprašymo faksimilės. Ši knyga buvo įteikta Trakų bažnyčią aplankiusiam Vatikano valstybės sekretoriui kardinolui Pjetrui Parolinui (Pietro Parolin).
Rugsėjo pradžioje skaitytojus pasiekė žurnalisto, redaktoriaus Vytauto Valentino Česnulio knyga „Kanauninkas Klemensas Maliukevičius“ (Trakai: Voruta, 2016, 160 p.). Kad Lietuvos bažnyčios istorija yra svarbi šio autoriaus tyrinėjimų sritis, rodo ir anksčiau išleistos knygos: „Iš Varėnos II parapijos ir Vilniaus arkivyskupijos istorijos“ (Vilnius, 2006, 136 p.), „Senoji Perlojos bažnyčia“ (Vilnius, 2006, 55 p.), „Perlojos bažnyčios“ (Vilnius, 2008, 76 p.), „Kalesninkų parapijos atgimimas“ (Trakai, 2013, 90 p.), „Nutilę varpai“ (Trakai, 2015, 136 p.). Šįkart pirmą kartą išsamiai aprašytas žymus Vilniaus krašto ir Lietuvos politikos, visuomenės, bažnyčios veikėjas kan. Klemensas Maliukevičius.
Kanauninkas Klemensas Maliukevičius (1876–1934) – lietuvybės puoselėtojas, didžiąją savo trumpo gyvenimo dalį praleidęs Trakuose, buvęs Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios klebonu ir dekanu (1911–1933). Istorinėje apybraižoje, pasiremiant archyviniais dokumentais, aprašomas jo gyvenimo kelias nuo gimimo Latežeryje, prie Druskininkų, iki mirties Valkininkuose (Varėnos r.). Ypač svarbi kan. Klemenso Maliukevičiaus veikla, puoselėjant lietuvybę – vienas iš lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ steigėjų, Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto ir daugelio Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto lietuvių organizacijų narys. Kanauninkas labai rūpinosi Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios remontu po Pirmojo pasaulinio karo, stebuklingojo Trakų Dievo Motinos paveikslo saugojimu. Beje, 1920 m. rugsėjo 23 d. jam buvo išduotas užsienio pasas, jis atstovavo Lietuvos Respublikai vykdamas į Bavariją, tačiau vis dar nežinoma, koks buvo šios kelionės tikslas. Kan. Klemensas Maliukevičius palaidotas Valkininkų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios šventoriuje. Prieškariu valkininkiečiai ir Vilniaus krašto lietuviai pastatė jam šlifuoto granito paminklą.
Leidinyje paminėti dar du kunigai: Trakuose trisdešimt dvejus metus kunigavęs Juzefas Karvovskis ir vienas iš Rūdiškių bažnyčios statytojų kun. Adomas Žemaitis, pateikiamas Trakų kunigų sąrašas nuo 1422 m. iki dabar, yra santrauka lenkų kalba, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės. Knyga gausiai iliustruota dokumentų faksimilėmis (įdomus 1942 m. Rūdiškių lietuviškosios visuomenės kreipimasis į Vilniaus arkivyskupą Mečislovą Reinį dėl lietuviškų pamaldų), nuotraukomis iš „Vorutos“ redakcijos, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, Trakų istorinio nacionalinio parko, Elenos Valterytės-Viliūnienės, Sofijos Seliukaitės asmeninių, Eugenijos Užkurnienės šeimos archyvų, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos fototekos, Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių, „Lietuvos albumo“ (Kaunas, 1921), žurnalo „Mūsų Vilnius“ (Nr. 24, 1934), knygos „Kunigo Nikodemo Švogžlio-Milžino gyvenimas ir kūryba“ (Kaunas, 2002), yra Aleksandro Jurašaičio, J. Uoginto, Jano Bulhako, Juliušo Kloso (Juliusz Kłos), Onutės Drobelienės, Gintaro Žilio, Juozo Vercinkevičiaus nuotraukų.
Ši knyga bus įdomi visiems istorijos mylėtojams, besidomintiems Lietuvos Bažnyčios ir okupuoto Vilniaus krašto istorija.
