Lietuvos žurnalistų draugijos (LŽD) Centro valdyba Trijų Karalių dieną tradiciškai praneša, kad S. Lozoraičio premijos kandidatų vertinimo komisija aukščiausią kasmetinį LŽD apdovanojimą už žurnalistinę veiklą – 2016 m. Stasio Lozoraičio premiją „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ – vieningai nutarė skirti dokumentinių filmų operatoriui ir režisieriui, televizijos publicistinių laidų kūrėjui DOMANTUI VILDŽIŪNUI (po mirties).
Per turiningą, įsimintiną savo kūrybinį gyvenimą D. Vildžiūnas garsino Lietuvos vardą užsienyje (jo dokumentinės juostos laimėjo garsių tarptautinių dokumentinio kino festivalių apdovanojimus), o aktualios pilietinės TV laidos, kurių bendraautoris jis buvo, populiarino svarbiausius atgimusios Lietuvos geopolitinius, kultūrinius, vertybinius siekius. Domanto filmavimo kamera daug metų kruopščiai fiksavo ir tai, kaip keitėsi, stiprėjo, tarptautinių misijų patirties įgijo mūsų šalies ginkluotosios pajėgos.
Premijos skyrimo iškilminga ceremonija vyks 2017 m. sausio 12 d. (ketvirtadienį) 17 val. Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje Kaune (Vilniaus g. 33).
D.Vildžiūnas gimė Vilniuje 1963 m. liepos 28 d. Tai garsios giminės atstovas: jo senelis – legendinis 1918–1920 metų Lietuvos nepriklausomybės kovų su bolševikais vadas, Pirmosios Lietuvos Respublikos generolas Kazys Ladiga, sovietų nužudytas 1941 m., senelė – 3-iojo Lietuvos Seimo narė (1926–1927 m.), ateitininkė, publicistė, Pasaulio tautų teisuolė, gelbėjusi žydus per Antrąjį pasaulinį karą, tremtinė Stefanija Paliulytė-Ladigienė. Mama – grafikė, knygų iliustratorė Marija Ladigaitė-Vildžiūnienė, tėtis – skulptorius Vladas Vildžiūnas.
D.Vildžiūnas baigė interjero dizaino studijas Talino (Estija) dailės institute, tobulinosi Bornholme (Danija). Nuo 1988-ųjų talkininkavo leidžiant „Sąjūdžio žinias“, po metų pradėjo filmuoti visus svarbiausius valstybės įvykius, rengė TV laidas, Krašto apsaugos ministerijos vaizdo studijoje kūrė filmus apie šalies kariuomenę. LRT televizija rodė jo režisuotą dokumentinį ciklą „Valstybės atkūrimo kronikos“. Buvo numatęs daug naujų kūrybinių planų, deja, negailestingas likimas 2016 m. lapkričio 9-ąją išplėšė D. Vildžiūną iš gyvenimo, bet ne iš mūsų atminties.
Sausio 12-ąją negalėsime padėkoti Domantui už puikius darbus, bet paspausime ranką jo artimiesiems, prisiminsime šio iškilaus žmogaus kūrybinį kelią.
***
LŽD premijos istorija
1998-aisiais Lietuvos žurnalistų draugija Centro valdybos tuometės pirmininkės Romos Grinbergienės iniciatyva įsteigė premiją, kuri pagerbiant diplomato bei politiko Stasio Lozoraičio (1924–1994) atminimą buvo pavadinta „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“.
Pirmajai laureatei – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos žurnalistei, įspūdingo TV laidų ciklo „Mūsų miesteliai“ kūrėjai Nijolei Baužytei ši premija įteikta 1998 m. vasarą.
Antrajam laureatui Vaidotui Žukui premija paskirta už 1999 m. transliuotas aktualias radijo laidas. Nuo tada premija įteikiama po Naujųjų metų, maždaug apie Trijų Karalių šventę.
Trečiasis laureatas – kaunietis Kazys Požėra (2000 m.). Deja, 2014-aisiais staigi mirtis pakirto 66-erių tesulaukusį iškilųjį žurnalistą, redaktorių, publicistą.
Ketvirtuoju laureatu 2001 m. tapo šiaulietis žurnalistas ir rašytojas, almanacho „Varpai“ steigėjas bei leidėjas Leonas Peleckis-Kaktavičius.
Penktasis šios premijos (2002 m.) laureatas Viktoras Alekna tada buvo vienas vyriausių Lietuvos žurnalistų (gim. 1915 m.):– dar prieš karą darbavosi „Naujojoje Romuvoje“. Iki pat mirties 2008-aisiais jis nepadėjo plunksnos: rašė straipsnius, prisiminimus, eilėraščius.
Šeštąja premija 2003 m. pagerbtas Romos Grinbergienės – garsios rankininkės, vėliau žurnalistės bei redaktorės, LŽD Centro valdybos pirmininkės atminimas (tikroji pavardė – Danutė Marija Šapokaitė; 1939–2003).
Septintąją premiją 2004 m. LŽD skyrė katalikų spaudos atkūrėjui, Naujojo Testamento lietuviškojo vertimo redaktoriui, buvusiam žurnalo „Katalikų pasaulis“ vyr. redaktoriui bei tokio paties pavadinimo leidyklos direktoriui kun. Vaclovui Aliuliui MIC (1921–2015).
Aštuntoji laureatė – žurnalistė Liudvika Pociūnienė. Jai 2005 m. premija skirta už daugeliui žiūrovų ilgam įsiminusį televizijos kultūros laidų ciklą „Laiko ženklai“.
Devintoji laureatė (2006 m.) – ilgametė krikščioniško žurnalo „Artuma“ redaktorė Vanda Ibianska.
Sukaktuvinė – dešimtoji premija už žurnalistinę veiklą 2007 m. įteikta buvusiam partizanui, kariui savanoriui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Antanui Seikaliui.
Vienuoliktąja premija 2008 m. pagerbtas kun. Julius Sasnauskas OFM – vienuolis pranciškonas, katalikų radijo „Mažoji studija“ vadovas, publicistas, rašytojas.
Dvyliktosios premijos (2009 m.) laureatas – publicistas Edmundas Simanaitis (Jonava).
Tryliktoji premija 2010 m. paskirta „Bernardinai.lt“ dienraščio redaktoriui Andriui Navickui.
Keturioliktąja premija 2011 m. įvertinta kauniečio žurnalisto, retų faktų gebančio surasti ir gilių įžvalgų pateikiančio apžvalgininko Zenono Mikalausko profesinė veikla.
2012 m. penkioliktąja laureate tapo rašytoja, publicistė, vertėja Marytė Kontrimaitė, Armėnijos Mokslų Akademijos garbės daktarė.
2013-aisiais šešioliktoji premija už ilgametę ir nenuilstamą dorovinių vertybių sklaidą visuomenės komunikavimo priemonėse paskirta leidinio ,,Bažnyčios žinios“ redaktoriui Kastantui Lukėnui.
17-ąja premija (2014 m.) pagerbtas LRT žurnalistas Vitalijus Karakorskis.
18-uoju laureatu (2015 m.) tapo laikraščio „Ūkininko patarėjas“ žurnalistas Arnoldas Aleksandravičius.
19-asis laureatas (2016 m.) – dokumetinių filmų režisierius, operatorius Domantas Vildžiūnas.
* * *
Ilgametis S. Lozoraičio premijos mecenatas – Kauno rajono ūkininkas, buvęs žemės ūkio ministras, Seimo narys Kazys Starkevičius.
LŽD informacija
