Gediminas SONGAILA
Tik ką baigtas spausdinti naujas istorijos ir kultūros žurnalas „GENEALOGIJA IR HERALDIKA“. Jo leidėjai – veiklos dešimtmetį pažyminti Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija (LGHD). Vyriausiasis redaktorius – rašytojas ir žurnalistas Leonas Peleckis-Kaktavičius.
Pirmojo numerio viršelį puošia apie 1870 m. daryta bajorų šeimos fotografija.
120 puslapių leidinį pradeda prof. habil. dr. Alfonsas Vaišvila. Straipsnio „Kilmingi žmonės“ moto – Jono Rudoko mintis „Kilmingi žmonės – tie, kurie žino savo kilmę“.
Pokalbyje už apskritojo stalo dalyvavę draugijos lyderiai prisimena pradžią – ketinimo burtis aplinkybes, tikslus, įvairių profesijų atstovų kelią, atvedusį į genealoginius tyrimus, patirtis prikeliant iš amžių glūdumos ne tik kilmingų, bet ir nekilmingų giminių istorijas, ryšį su žymiausiais Lietuvos istorikais, heraldikais, dokumentų patikros bei heraldikos komisijos darbą, bendradarbiavimą su Lietuvos bajorų karališkąja sąjunga, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinės atminties kilmingųjų palikuonių bendrija, Kilmingųjų susivienijimu, norą ateityje įsteigti Genealogijos institutą.
Rubrikoje „Iš dabarties – į praeitį“ Vytenis Bagdonas pažymi, jog „Genealogija – tai dėlionė ir ilga kelionė. Dėlionė, kurios dydis priklauso tik nuo savęs paties, savo norų ir pastangų surasti visas detales ir pritaikyti, kad atitiktų, derėtų. Ir keistai užburiantis laukimas, kada tas dėliojimas taps gražiu vaizdu, į kurį žiūrėdamas pajusi save, kaip mažą dalelę neaprėpiamos visumos. Ir taip žingsnis po žingsnio prasideda kelionė iš dabarties į praeitį, – kad nuspėtum savo ateitį, kad galėtum pakeisti savo dabartį dėl ateities.“
Dėmesio vertos visos „Pradedančiojo genealogo dekalogo“ eilutės, išskirkime šias: „Nepasitikėk šeimos legendomis, herbynais, genealoginio pobūdžio publikacijomis“; „Nesistenk per jėgą „įbajorinti“ savo giminės“; „Visada atsimink, kad archyvų dokumentai, bažnyčių metrikos ir bibliotekų rinkiniai turi išlikti ateities kartoms.“
Tiems, kurie savarankiškai pasiryš sukurti giminės medį, neabejotinai pasinaudos Audronės Musteikienės parengta Genealoginių programų apžvalga. Šalia – ir konkretūs patarimai, kaip kurti genealoginius medžius ir schemas bei pavyzdžiai. Ypač įspūdinga Radvilų giminės genealogija.
Genetikai ir genealogijai skirtas Vidmanto Povilionio straipsnis.
Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos veiklos raidą ir santykį su LDK istorinės atminties organizacijomis aptaria VšĮ „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmai“ direktorius Danielius Vervečka.
Rubrikoje „Asmenybės ir likimai“ – Lietuvos Respublikos Prezidento Aleksandro Stulginskio kilmės klausimai.
Įspūdinga kilmingų giminių tyrimams skirta studija „Tiškevičių giminės karjera ir genealogija XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“, kurios autorius – Nacionalinio muziejaus LDK Valdovų rūmai mokslo darbuotojas Eimantas Gudas.
Rusijos bajorų pėdsakus Lietuvoje primena Sigitos Gasparavičienės straipsnis „Žagarės Naryškinai“, kuriame mums daug netikėtos informacijos.
„Knygose – giminių ir dvarų istorijos“ – kelios įsimintinos pažintys. Čia recenzuojama Kristinos Savickytės-Giedraitienės sudaryta knyga-albumas „Iš praeities versmės“ bei supažindinama su giminės biografo Rolando Zvicevičiaus surinkta archyvine medžiaga.
Žurnalas pristato „Versmės“ leidyklos išleistą Alfonso Vaišvilos dviejų dalių monografiją „Šiluvos regiono dvarai ir jų vidaus teisė (XVI-XX a.)“ („Mokslinis tekstas – tarsi istorinis romanas“).
Rubrikoje „Mūsų protėviai“ – Laimučio Andreikos pasakojimas apie Radavičius – seną Žemaitijos bajorų giminę, Remigijaus Bimbos studija „Gliaudeliai – ties devintąja karta“, Danieliaus Vervečkos straipsnis apie protėvius – seną, turtingą, įtakingą Karpių giminę.
LGHD Heraldikos komisijos pirmininkas Aidas Baškys supažindina su draugijos patvirtintais giminės ženklais, čia publikuojama 20 herbų ir jų aprašymų.
Straipsnio „Riterių ordinai: istorija ir vieta šiuolaikinėje visuomenėje“ autoriai – Artūras ir Kristina Giedraičiai. Jame be kita ko pažymima: „Šv. Adalberto – LDK Riterių ordino narius vienija gelminis moto – išsaugoti ir atkurti architektūrinius, išlikusius rašytinius LDK kultūros paminklus, puoselėjant LDK Riterijos ir protėvių istorinį, genealoginį, heraldinį paveldą visoje buvusios LDK teritorijoje, bendradarbiaujant su kitų šalių analogiškomis organizacijomis.“
Genealogijos studijoms skirta recenzija „Reikšmingas įvykis Lietuvos ir Lenkijos genealogijos tyrinėjimuose ir istoriografijoje“. Joje aptariama neseniai Varšuvoje išleista pirmojo LGHD pirmininko Česlovo Malevskio monografija „XIX a. Lietuvos bajorų giminės Lydos, Ašmenos ir Vilniaus apskrityse“.
„Faktų ir skaičių“ rubrikoje – istoriko-genealogo Viliaus Botyriaus surinkta „Vardų populiarumo statistika Lietuvoje 1795-1915 m. carinės Rusijos periodu (pagal bažnytines metrikas). O genealoginio turinio knygų apžvalgą nuo 1930 iki 2017 metų pateikia Rimvydas S. Butautas-Kudirka.
Rubrikai „Mįslės Lietuvos heraldikoje“ atstovauja dizainerio Viliaus Purono straipsnis intriguojančiu pavadinimu (o ir turiniu) „Juodaodis Vytauto herbe?“ Kaip teksto pabaigoje pažymi autorius, „šie pamąstymai – ir hipotezė, ir draugiška provokacija, ir taktiška paspirtis mokslininkams, tyrinėjantiems Lietuvos istoriją.“
Žurnalas pateikia ir draugijos metraštį už 2007-2016 metus.
Ketvirtajame žurnalo viršelyje – Mačiukų giminės genealoginis medis.
Naujasis žurnalas pasižymi ne tik dėmesio vertais straipsniais, studijomis, tyrinėjimais, iliustracijomis, bet ir puikia estetine išvaizda, aukšta poligrafine kultūra (spausdino UAB „Neoprintas“), įdomiu maketu (dizaineris – Liudas Nekrošius).
Žurnalo „Genealogija ir heraldika“ vyriausiasis redaktorius Leonas Peleckis-Kaktavičius – gerai žinomas ir kaip dar dviejų leidinių – literatūros almanacho „Varpai“ (nuo 1989 m.) bei istorijos ir kultūros žurnalo „Lietuvos bajoras“ (nuo 2005 m.) vyriausiasis redaktorius. Jis – ir daugiau kaip trisdešimties originalių knygų autorius, Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos žurnalistų draugijos narys.