Vaižganto muziejus buvusioje Kunigiškių pradinėje mokykloje

Alfas PAKĖNAS

”Lietuvių tautos branduolys yra čia pat, kur dabar mes gyvename. Čia mus randa daug anksčiau prieš krikščionybės erą. Seniau kai kas spėdavo, mus čia iš kažin kur atvarę; dabar taip niekas nebesako. Sako antraip: lietuvių tauta nuo amžių čia glūdėjusi, ramiai, nė pati nepajusdama kaip nebetenka savo pakraščių. Niekas jos niekur nestūmė, tik pamažu apkarpė skystumas ir aiškiau parodė – tirštumas.

Lietuvių augta ir trešta tam tikruose geografijos padėjimo laipsniuose, kaip auga ir tręša smalingieji medžiai iki tokio geografinio laipsnio, gi lapuotieji- iki tokio. Lietuviai – tikri savo gamtos vaikai, savo užpečkio mylėtojai, dabar pasakytume – patriotai: kur radosi, ten ir glūdi“, – rašė Juozas Tumas – Vaižgantas savo straipsnyje „Lietuvių glūdėjimo pajėgos“.

Dabar jis pats glūdi Lietuvoje. Savo asmenybės šviesa, kūryba, savo meile Lietuvai, neužmirštamais „Pragiedruliais“… Štai jau 148 metai nuo jo gimtadienio, nuo to vidurdienio Malaišių kaime, kai motina gimusį sūnų pakėlė ant rankų ir paskyrė tarnauti Dievui. Tačiau Malaišiai išaugino ne tik žmonių mylimą kunigą Juozapą Tumą, bet ir rašytoją Vaižgantą.

Minėdami šį gimtadienį tarsi peržengiame slenkstį, už kurio laukia daugybė mažų ir didelių darbų darbelių – nuo memorialinio buto muziejaus ekspozicijos atnaujinimo iki paminklo pastatymo Vaižgantui šalia Vytauto Didžiojo bažnyčios, kur kunigauta 12 metų. 2019 – ieji paskelbti Vaižganto metais. Tai jo jubiliejiniai metai, kurių laukiame galvodami, kaip prasmingiau ir gražiau paryškinti ir įamžinti Vaižganto atminimą. Nes Kaunas ir Lietuva labai daug kuo jam skolingi.

Apie tai buvo daug kalbama Maironio lietuvių literatūros muziejuje, mūsų tautos dainiaus svetainėje, kur susirinko gausus būrys svečių ir daugybė Vaižganto talento gerbėjų, jo kuklaus muziejaus Aleksoto gatvėje bičiulių.

Vaižganto mylimo ir ne kartą savo publicistikoje aprašyto Vilniaus pasiuntiniai – grupė įdomių žmonių, susijusių su Vaižgantu. Jauna literatūrologė Aistė Kučinskienė, kalbėjusi apie Vaižganto laiškus, kuriuos rengia spaudai, sakė, kad mes kiekvienas susikuriame savo santykį su šiuo rašytoju. Kiekvienas ieškome savo Vaižganto.

„Naujosios Romuvos“ vyr.redaktorius Andrius Konickis, šių laikų knygnešys, kas kartą atvykstantis su, anot Vaižganto, „literatūrine šviežiena“ ir naujausiu žurnalo numeriu, prisiminė savo pirmtaką Juozą Keliuotį, bendravusį su Vaižgantu, kuris ant paties pirmojo „Naujosios Romuvos“(1931) numerio viršelio užrašė: „Užsisakykite mano mylimąjį laikraštį“. Andrius papasakojo dabartinės „Naujosios Romuvos“ kelią į Kauną, į Juozo Tumo – Vaižganto muziejų, kur pristatomas kiekvienas naujausias šio kultūros gyvenimo žurnalo numeris.

Restauratorė Aušra Vaitiekūnaitė ir lituanistas Marius Mikalajūnas susirinkusiems kauniečiams pristatė Juozo Tumo – Vaižganto rašomąjį stalą, kurį 1942 metais patekusį į Vilnių vėliau, dirbdama dėstytoja pedagoginiame institute išgelbėjo ir išsaugojo Aušros mama šviesios atminties profesorė, Vaižganto tyrinėtoja Aldona Vaitiekūnienė. Dabar jis kaip neįkainojamas eksponatas tapo šios šventės pagrindiniu akcentu ir lankytojų džiaugsmu.

Renginyje, kuriame buvo kukliai paminėtas Juozo Tumo – Vaižganto memorialinio buto – muziejaus 20- metis, aktoriai Olita Dautartaitė ir Petras Venslovas skaitė Vaižganto kūrybos ir atsiminimų apie jį fragmentus, kalbėjo Vytauto Didžiojo bažnyčios rektorius Kęstutis Rugevičius, OFM brolis Saulius Paulius Bytautas, kaunietis dailininkas Deivis Slavinskas pristatęs naujausią šių metų savo darbą – įdomų paveikslą, skirtą Vaižgantui.  Vaižganto kraštietis docentas Gvidas Kazlauskas papasakojo įspūdžius iš rugsėjo 16 Malaišių kaime vykusių tradicinių Vaižgantinių. Vaižganto muziejaus 20- čio švente pasidžiaugė Ustronės muziejaus, kuriame yra parengta įdomi ekspozicija Vaižgantui, vedėjas Audrius Daukša.

Renginyje visus džiugino Dalios Čižinauskienės vadovaujamų Kauno I-osios muzikos mokyklos liaudies instrumentų klasės mokinių kanklių muzika ir dainos.

Gražus tas Vaižganto glūdėjimas Lietuvoj….