Kovo 6 dieną įvyko praktinė konferencija leidėjams ir žurnalistams ,,Visuomenės informavimo savitvarkos misija – etiška žiniasklaida, profesionali žurnalistika“, kurioje Visuomenės informavimo etikos komisijos nariai apžvelgė Komisijos veiklą, analizavo skundų nagrinėjimo praktiką ir dažniausiai nustatomų etikos pažeidimų problematiką: visuomenės informavimo etikos reikalavimus nuomonių raiškai ir atsakymo teisei, reikalavimus žurnalistų veiklai ir raiškai socialiniuose tinkluose, interesų konfliktus, kylančius iš žurnalisto profesinės veiklos ir politiko karjeros derinimo, Komisijos sprendimų vertinimo teismuose praktiką ir kitas svarbias temas, kurios sukelia diskusijų viešojoje erdvėje.
Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininkė V. Žukienė pranešime apžvelgė Komisijos trejų metų kadencijos darbus, veiklos statistiką, dažniausiai pasitaikančius pažeidimus, Komisijos sprendimų ypatumus, bendradarbiavimą su kitomis institucijomis
Vienas dažniausiai Komisijos pripažįstamų pažeidimų – nesuteikta teisė kritikuojamam asmeniui atsakyti (Kodekso 20 str.). Ką Kodekso kontekste reiškia ,,teisė atsakyti“ savo pranešime nagrinėjo Komisijos narys dr. Ą. Čekanavičius. Jis atkreipė dėmesį į nuomonių raiškos ypatumus, pateikė konkrečių Komisijos priimtų sprendimų, kurie vėliau buvo patvirtinti teismų, pavyzdžių, pristatė Europos teismų praktiką.
Komisijos pirmininkės pavaduotojas V. Trofimišinas kalbėjo apie itin svarbią temą – žurnalisto profesinės ir politinės ar visuomeninės veiklos santykį bei galimą interesų konfliktą. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekse buvo rekomenduojama nepainioti profesinės ir politinės veiklos, o naujajame Visuomenės informavimo etikos kodekse ši nuostata patikslinta ir praplėsta. Komisija šiuo požiūriu laikosi vienareikšmės pozicijos – žurnalistas negali vienu metu dirbti žiniasklaidoje ir valstybės tarnyboje ar užsiimti politiko karjera. V. Trofimišino pateikti kitų šalių praktikos pavyzdžiai rodo, kad žurnalistai privalo vengti interesų konflikto ir apsispręsti žurnalistikos arba politikos naudai.
Visuomenės informavimo etikos asociacijos direktoriaus V. Popandopulos pranešime buvo apžvelgta teismų praktika. Komisijos sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir ne viena visuomenės informavimo priemonė yra ne kartą tuo pasinaudojusi. Teismų sprendimai yra labai svarbūs Komisijai, patikrinantys ne tik Komisijos sprendimų teisingumą, bet ir argumentaciją, Kodekso normų atitikimą bendrosioms teisės normoms. Anot pranešėjo, iki šiol beveik visus Komisijos sprendimus teismas paliko galioti, vienas sprendimas panaikintas iš dalies (t. y. iš dviejų Komisijos nustatymų pažeidimų teismas vieną panaikino), kai kurios žiniasklaidos priemonės yra padavusios apeliacinius skundus.
Komisijos narės A. Žilinskienės pranešimas buvo skirtas žurnalisto ir socialinių tinklų santykiui – kokia nuomonių raiška įmanoma viešojoje erdvėje. Pranešėja pabrėžė, kad žurnalistų raiškai socialiniuose tinkluose, tinklaraščiuose galioja Kodekso normos ir būtent taip Komisija vertina nagrinėdama skundus. Todėl ir socialiniuose tinkluose žurnalistai turi bendrauti atsakingai.
VDU profesorė dr. A. Nugaraitė savo pranešimą skyrė naujųjų technologijų kuriamai žiniasklaidos informacijai. Ar robotas gali pakeisti žurnalistą? Kaip turi elgtis tradicinė žiniasklaida automatizuotos, kompiuteriais kuriamos informacijos akivaizdoje? Profesorė kvietė žiniasklaidos atstovus ne slėptis nuo iššūkių, o ieškoti bendradarbiavimo formų. A. Nugaraitės nuomone, nepriklausomai nuo to, kas ateityje kurs informaciją, etikos ir profesionalumo standartai privalės išlikti.
Konferencijos diskusijų dalį pradėjusi Komisijos narė R. Šimukauskaitė kalbėjo apie problemas, su kuriomis susiduria regioninėje ir vietinėje žiniasklaidoje dirbantys profesionalai, pateikė kartais ir nelabai sveikos konkurencijos pavyzdžių – yra rajonų, kur žiniasklaidą valdo vietos politikai, savivaldybių vadovai, todėl tokie laikraščiai gauna išsamesnę informaciją, dažniau laimi informacijos sklaidos konkursus, o neturintiems tokio ,,užnugario“ laikraščių leidėjams dirbti yra daug sunkiau.
Pranešėja atkreipė dėmesį ir į neteisingai deklaruojamus tiražus bei kasdienius rūpesčius, gerokai apkartinančius vietos laikraščių leidėjų gyvenimą. Jai pritarė ir susirinkę leidėjai, teigę, kad nors ir yra prievolė skelbti tiražus, Kultūros ministerija jų netikrinanti, todėl tais duomenimis vargu ar įmanoma pasitikėti. Konferencijos dalyviams rūpėjo išsiaiškinti, kokios realios pasekmės yra žurnalistams dalyvaujant politinėje veikloje – dalis žurnalistų dirba ne tik rajonų savivaldybių tarybose, bet ir savivaldybių administracijose, darbuojasi Seimo narių padėjėjais. Nors Komisija principingai vertina tokius atvejus, tačiau neretai net ir po Komisijos sprendimo situacija nesikeičia.
Kultūros ministerijos atstovas D. Velkas pabrėžė, kad sukūrus Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų dalyvių duomenų registravimo informacinę sistemą (VIRSIS) galima bus matyti įvairių žiniasklaidos priemonių ir jų savininkų sąsajas, spręsti apie galimą politikų ar verslininkų įtaką visuomenės informavimo priemonėms. Šioje sistemoje bus deklaruojami tiražai, o klaidingų duomenų teikėjams grės administracinė atsakomybė. D.Velkas svarstė, kaip turėtų būti reglamentuojamas visuomenės informavimo priemonių priskyrimas nuolat nesilaikančių visuomenės informavimo etikos kategorijai, kadangi šiai kategorijai priskirtas leidinys metams praranda PVM lengvatą, o tai savaime yra didelė finansinė sankcija.
Diskusijos dalyviai sutiko, kad Visuomenės informavimo etikos kodeksas būtų periodiškai peržiūrimas, o, esant būtinybei, atnaujinamas, kad būtų aktualus ir atlieptų laikmečio realijas.
Diskusijoje kalbėjęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas A. Norkūnas pabrėžė bendražmogiškų santykių svarbą, požiūrį į žmones, jų problemas, nes ir geriausi įstatymai ar kodeksai negali aprėpti visų gyvenimo situacijų, todėl itin svarbu turėti aiškius moralinius principus ir suvokti galimo/negalimo ribas.
Konferencijos dalyviai teigiamai įvertino konferenciją. Jų nuomone, tokie renginiai supažindina su svarbiausiomis tendencijomis, todėl yra labai naudingi, ir pageidavo, kad diskusijos visuomenės informavimo etikos klausimai būtų rengiamos dažniau.
