Ekskursiją po kaimą veda Inga Krasuckienė. M.Šaknienės nuotr.
Musteikos etnografinis kaimas, įgludęs Dzūkijos nacionalinio parko glėbyje, rugpjūčio 18 dieną pakvietė į Tado Ivanausko dar 1918 metais įkurtos pirmos lietuviškos mokyklos šimtųjų metinių paminėjimą. Mintis surengti tokią neeilinę šventę, kuri taip gražiai įsikomponuoja į Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimą, kilo dabartinei išlikusio mokyklos pastato savininkei Tado Ivanausko proanūkei Astai Žukaitei bei musteikiškei Onutei Grigaitei. Ją įgyvendinti ėmėsi Musteikos kaimo bendruomenė „Musteikos pirkia“, vadovaujama Stanislavo Malūnavičiaus. Nuspręsta mokyklos jubiliejų paminėti inscenizuojant Tado ir Honoratos Ivanauskų atvykimą į Musteiką, jų gyvenimo pradžią Sankt Peterburge. Pagalbos, kaip tai padaryti, kreiptasi į Onutę Navikaitę-Drobelienę. Ji, nepagailėjusi savo laiko, nemažai jo praleido M. Mažvydo bibliotekoje, rinkdama medžiagą, vėliau ją apibendrino, parašė scenarijų, režisavo mini spektaklį, kuriame vaidino patys bendruomenės nariai. Pagrindinius vaidmenis Tado ir Honoratos Ivanauskų atliko Žymantas Morkvėnas ir Vaiva Janulytė. Visus kitus – kiti kaimo bendruomenės žmonės, vaikai. Rugpjūčio 18 dieną istorinės mokyklos kieme improvizuotoje scenoje gausiai susirinkusi publika gėrėjosi puikia aktorių mėgėjų vaidyba, sekė nuosekliai pasakojamą Ivanauskų šeimos istoriją, jų įkurtos Musteikoje mokyklos kūrimąsi bei darbo joje pradžią. Gausiame žiūrovų būryje buvo ir Varėnos rajono meras Algis Kašėta su ponia, ir nemažas būrelis gervėtiškių – Tarptautinio „Gervėčių“ klubo narių, kuriems T. Ivanausko vardas tiesiog šventas, nes jis daugumą jų globojo, teikė jiems paramą, siekiant mokslo aukštumų Lietuvoje gyvenimo kelio pradžioje. Tokių globotinių tarpe „Gervėčių“ klubo pirmininkas Alfonsas Augulis, pelesiškis Alfredas Stipinas bei kiti etninių žemių Gudijoje lietuviai.
Pasibaigus vaidinimui buvo pasveikinti ir apdovanoti visi prie renginio prisidėję musteikiškiai, pagerbtos buvusios Musteikos mokyklos mokytojos. Pats Varėnos rajono meras Algis Kašėta gėlėmis bei padėkos raštais apdovanojo mokytojas A. Averkienę, D. Gancerauskaitę, kuri, kaip pati sakė, atvykusi į šią mokyklą dar 1964 metais padirbėti trumpam, bet čia tebegyvena iki šiol. Pasibaigus oficialiajai minėjimo daliai visi jo dalyviai pakviesti pasivaišinti dzūkiškais skanėstais – dar garuojančia grikių koše, įvairių rūšių sūriais, kurių nepagailėjo renginį parėmęs sūrininkas A. Jakubauskas, šviežiu iš korio varvančiu medumi, nepaprasto skanumo obuoliais bei kriaušėmis, o ir kitais gardėsiais. Dar ilgai netilo kalbos, dalijimasis prisiminimais, maloniais, ką tik patirtais įspūdžiais, pažintimi su išskirtiniu Musteikos kaimu, po kurį ekskursiją prieš vaidinimą surengė Inga Krasuckienė. Renginio metu buvo galima įsigyti ir pernai išleistą H. Ivanauskienės krikšto dukters istorikės Danutės Vailionytės knygą „Honorata“, skirtą pirmosios Musteikos mokyklos mokytojos atminimui, kuri atlygį už savo mokytojos darbą gaudavo ne pinigais, o sūriais, arba kiaušiniais. Žmonės dalijosi tuo, ką patys valgė, ką turėjo. Mėsa šeimą aprūpindavo pats Tadas Ivanauskas, buvęs puikus medžiotojas.
Improvizuotoje scenoje Tadas ir Honorata Ivanauskai Musteikoj. M.Šaknienės nuotr.
Pirmoji lietuviška mokykla Musteikoje buvo atidaryta Rožės ir Jono Miškinių namuose, kurie geranoriškai apgyvendino savo troboje iš gimtosios Tado Lebiodkos (dab. Baltarusijos) arkliu kinkytu vežimu atvykusius Ivanauskus, užleido vieną jos galą pirmajai mokyklai. Ivanauskai čia gyveno ir dirbo iki pat lenkmečio. Tik lenkams okupavus Vilniaus kraštą, 1919 m. balandžio 24-ąją į kaimą įsiveržus ir nusiaubus bei apiplėšus mokyklą lenkų būriui, Ivanauskai, bijodami dėl savo gyvybės, paliko Musteiką ir išvyko į Kauną. Mokykla Musteikoje veikė iki 1970 metų. 1970 metais mokykla uždaryta nebelikus mokinių. Šiuo metu renovuotame buvusios mokyklos pastate veikia T. Ivanausko muziejus, o kitame gale, kaip ir kadaise, gyvenama.
Renginyje Varėnos rajono meras Algis Kašėta su žmona. M.Šaknienės nuotr.
Musteikos kaimas – bene piečiausias Lietuvoje, 12 kilometrų į pietus nuo Marcinkonių ir 4 km į rytus nuo Kabelių. Per kaimą teka pavasariais patvinstantis Musteikos upelis, nuo kurio vardo pagal vieną teoriją ir kildinamas kaimo pavadinimas. Kaimas pirmą kartą paminėtas 1785 metais Varėnos dvaro žemės inventoriuje. 1823 metais kaime veikė smuklė. XIX a. per kaimą ėjo Vilniaus ir Gardino gubernijų riba. XX a. pradžioje kaimas išsiplėtė. Jam būdingas mišrus užstatymas. Dalis kaimo trobų pastatytos padrikai, o kitos kaip gatvinis kaimas. Visos trobos medinės. Pagal 1921 metų lenkų valdžios surašymą Musteikoje gyveno 63 žmonės, visi užsirašė lietuviais.2006 metais kaime įsteigtas Senovinės dzūkų bitininkystės muziejus. Kaimas yra Čepkelių raisto pašonėje, netoli Baltarusijos sienos. Varėnos mero A. Kašėtos nuomone, kaimo bendruomenė aktyvi, gyvybinga, puikiai išlaikanti ir tebepuoselėjanti senąsias dzūkų tradicijas. Meras nuoširdžiai dėkojo jubiliejinio renginio organizatoriams už originalią, puikią šventę, linkėjo, kad tėvų tradicijas tęstų ir jaunoji karta, jų vaikai.
Marija Šaknienė
