2018 metų spalio 24 dieną mirė žinoma žurnalistė, publicistė Jūra Marija Baužytė-Štikelienė.
Jūra Marija Baužytė gimė 1933 metų sausio 13 dieną Kuršėnuose. 1951 metais baigė Panevėžio 2-ąją mergaičių gimnaziją, 1956 metais – Vilniaus universitete žurnalistiką.
1956 metais ji dirbo „Valstiečių laikraščio”, 1957-1960 metais – „Komjaunimo tiesos” korespondente. Daugiau kaip 30 metų (1960-1992) ji dirbo „Tiesoje”, buvo korespondentė, skyriaus vedėja. 1992 -1995 metais buvo „Geležinkelininko” korespondentė.
Buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos narė, 2008 metais apdovanota medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai”.
ilgametę žurnalistinio darbo patirtį sudėjo ir į savo knygas, kurių nemažai išvydo dienos šviesą. Ji išleido publicistikos knygas „Išdalyta saulė” (1973), „Žirgai lekia per rūką” (1991), „.Šviesa iš toli” (2000), „Gyvenimai, skirti geležinkeliams” (kartu su kitais, 2008), „Pavėlavę lieka stotyje” (2009). Išleido publicistinį romaną „Mėnulio užtemimo naktį” (2015).
Po savo vyro žurnalisto Stasio Štikelio mirties sudarė ir parengė spaudai jo monografiją „Eterio šviesa” (Lietuvos radijo istorija 1919 -1940 m.), kuri 2001 m. buvo apdovanota V. Kudirkos premija, ir knygą „Lenkiuosi gimtinei: Milvydiškiams, kurių jau nebėra” (2004).
Parašė ir parengė skyrių apie žuvusius 1991 m. sausio 13 d. prie Televizijos bokšto bei radijo ir televizijos pastatų, parašė keletą apybraižų knygai „Lietuva, 1991 01 13″ (1991, anglų kalba – 1992).
Redagavo buvusio LR Seimo pirmininko ir švietimo ministro Konstantino Šakenio prisiminimų dvitomį „Vaizdai ir mintys nelaisvėje” (1995).
Skaudžią netekties valandą mirus seseriai žurnalistei Jūrai Baužytei nuoširdžiai užjaučiame kolegę, St. Lozoraičio premijos laureatę Nijolę Baužytę.
Lietuvos Žurnalistų Draugija
(Pasinaudota LŽS informacija)
