Marijos Šaknienės nuotr.
Šių metų lapkričio 9–10 dienomis Vilniuje, viešbutyje „Europa City“ Lietuvos darbo federacija surengė tarptautinį seminarą „Europos socialinių teisių ramstis: link teisingesnės socialinės Europos“. Į seminarą atvyko jo dalyviai ne tik iš kaimyninių Lenkijos, Latvijos, Estijos, bet ir iš Bulgarijos, Slovakijos, Serbijos, Ispanijos bei kitų Europos Sąjungos šalių. Seminaro pradžią paskelbė, jo dalyvius pasveikino bei renginio temą ir tikslus pristatė Janina Švedienė, LDF generalinė sekretorė, EZA vicepirmininkė. Viena pirmųjų žodį tarė Katrin Stancheva, profesinės sąjungos PODKREPA atstovė, EZA projekto koordinatorė iš Bulgarijos. Po jos pranešimą „Dvidešimt Europos socialinių teisių ramsčio principų. Ar tai visiškai naujos užduotys Europai ir Lietuvai?“ pateikė Marius Vaščega, Europos komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotojas. Bert van Caelenberg, Eurofedop generalinis sekretorius iš Belgijos perskaitė pranešimą „Socialinė apsauga Europoje: nuo Europos socialinės chartijos iki Europos socialinių teisių ramsčio. Kas pasikeitė ir ką dar turime pakeisti“. Po kavos pertraukėlės puikų argumentuotą pranešimą „Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas. Ar bus daugiau socialinio teisingumo Lietuvoje?“ pateikė prof. dr. (HP) Boguslavas Gruževskis, Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius iš Lietuvos socialinių tyrimų centro. Jo pranešimui abejingų neliko.
Marijos Šaknienės nuotr.
Pirmosios dienos popiete, renginį moderuojant laikinai einančiai pareigas LDF pirmininkei Jelenai Soms, svarstytas klausimas Europos socialinių teisių ramsčio principai, tinkamos darbo sąlygos. Dr. Tadas Leončikas, Eurofound mokslinių tyrimų vadovas, lietuvis iš Airijos, pateikė pranešimą „Darbo sąlygos skirtingose Europos šalyse. Eurofound tyrimo pristatymas“. Socialinio dialogo ir darbuotojų įtraukimo į sprendimų priėmimą klausimu pasisakė LDF generalinė sekretorė Janina Švedienė. Pirmoji darbo diena baigėsi išklausius Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojo Tomo Tomilino pasvarstymus tema „Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo Lietuvoje galimybės: vykdomos reformos, nauja mokesčių ir pensijų sistema“. Pabaigus dienos darbą svečiams iš užsienio surengta ekskursija po Vilniaus senamiestį su gidu. Ekskursijai pasibaigus vakarieniauta skanaujant lietuviškos virtuvės valgius.
Marijos Šaknienės nuotr.
Antrosios seminaro dienos darbą moderavo LDF pirmininkės pavaduotoja Daiva Pakulienė. Pirmąjį pranešimą „Europos socialinių teisių ramsčio idėjų vertinimas. Europos socialinių partnerių nuomonė ir rekomendacijos“ pateikė Daiva Kvedaraitė, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) narė. Atsakiusi į klausytojų pateiktus klausimus vietą prie mikrofono ji užleido dr. Christinai Herrmann, Nell-Breuning-Haus atstovei iš Vokietijos. Ji perskaitė pranešimą, iliustruodama filmuku, „Ar Europa pajėgi suteikti lygias galimybes visiems? Lygių galimybių principo įgyvendinimas Vokietijoje.“ Lektorė buvo apipilta gausybe dalyvių klausimų, į kuriuos argumentuotai atsakė. Po jos Europos šalių atstovai – Bulgarijos, Serbijos, Slovakijos, Ispanijos bei kitų, pasisakė bei diskutavo tema „Ar tikrai „Europa – viena geriausių vietų pasaulyje gyventi ir dirbti?“ Socialinių partnerių vaidmuo kuriant socialinę Europą“. Svarstyti ir diskutuoti teisingų darbo sąlygų, saugaus užimtumo, lygių galimybių klausimai. Kalbėjo serbė Erdelj Mara, ispanas Javier Morillas bei kiti. Seminarą apibendrino Juzefas Mozolevskis, Lenkijos profesinės sąjungos „Solidarnosc“ atstovas, EZA vicepirmininkas. Jis nuoširdžiai dėkojo seminaro rengėjoms, įvertindamas jų nuveiktą darbą kaip ypatingai gerai atliktą. J. Mozolevskis kalbėjo: „Aš, kaip EZA vicepirmininkas nemažai keliauju po Europą. Buvau ne viename panašiame seminare, bet tokiame, apie kurį galiu drąsiai sakyti, kad Europos Sąjungos skiriami pinigai ne pravalgyti, o išleisti prasmingai, galiu ne dažnai pasakyti, o apie šį tą galiu tvirtinti drąsiai. Ačiū jums, mielosios, Janina, Rosita, už tai. Be to, iš Lietuvos aš išsivežu du džiaugsmus, kuriuos čia patyriau ir niekada neužmiršiu. Vienas jų – tai septynių lokomotyvų, diriguojamų smuikininko Zbignevo Levickio sugrotas Lenkijos himnas, o antrasis – Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba sveikinant Lenkiją Nepriklausomybės 100-mečio proga, kurį mes švenčiam rytoj (lapkričio 11 dieną – aut. pastaba). Ji pasakė: „Tegu vidinė jūsų tautos ugnis niekada neužgęsta!“. Šito aš niekada neužmiršiu. Aš, „Solidarumo“ atstovas iki kaulų smegenų, iki paskutinio kraujo lašo. Ačiū tau, Lietuva, už tai. O su jumis, ponia Janina, dar susitiksime ne kartą, bendrausime. Netrukus dalyvausime artėjančiuose EZA rinkimuose, palaikysime vieni kitus.“
Marijos Šaknienės nuotr.
Janina Švedienė, baigdama seminaro darbą, dėkojo visiems jo dalyviams, taip pat ir puikiai talkinusiai vertėjų komandai. Seminaras baigėsi, dalyviai išsiskirstė, išsiveždami iš Lietuvos ne tik pasipildžiusį žinių, informacijos bagažą, bet ir puikius patirtus įspūdžius iš Vilniaus.
Marija Šaknienė
