Artėja šv. Kalėdos. Aplinkui šurmulys, spindesys. Daugybė renginių – didesnių ir mažesnių. Vienas iš jų ne toks rėksmingas vyko Vilniuje, Nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje, kur buvo surengta prof.V.Landsbergio šventinių atvirukų paroda.
Taip, šventinių. Neįžiūrėsime žodžio ,,Kalėdos”, bet, kaip profesorius sako, tai yra laiko liudijimas, tai laiko ženklai. Taip kaip mūsų poetai, prozininkai,spektaklių herojai kalbėjo alegorijomis, taip ir dailininkai kalbėjo ,,paslaptimis”. Tie dailininkų siųsti profesoriui atvirukai rodė jų bendrystę ir vienas kito supratimą – buvo suprantama, kodėl tie originalūs darbai siunčiami būtent tuo laiku.
Anot V. Landsbergio, tai kūrinėliai, gimę iš gražaus papročio, gražaus bendravimo būdo, rodantys draugystę, supratimą. Jis prisimena, kad dailininkai, siųsdami pažįstamiems exlibrisus i užsienį, netikėtai sužinodavo, kad jie yra pelnę parodų apdovanojimus ten.
Minimų atvirukų adresatas buvo Vytautas ir Gražina Landsbergiai. Mes, sako profesorius, labai vertiname šiuos sveikinimus-atvirutes. ,,Aš nebuvau kolekcionierius, bet jų išsaugojimas – toks natūralus procesas,” – teigė jis. V.Landsbergis svarstė, gal ir šiandien dailininkai praktikuojantys tai, o jei ne – galėtų atgaivinti ir tęsti šią tradiciją.
V.Lansbergis ir G.Lansbergienė buvo klausiami apie kalėdines tradicijas ir kaip jos buvo sutinkamos jų šeimoje, aplinkoje. Prisiminta, jog buvo daug šv, Kalėdų , kai reikėdavo nepamiršti esančių Sibire.
Renginyje įžanginį žodį tarė bibliotekos generalinis direktorius prof.dr. R Gudauskas, o parodą rengė dailininkas S. Valius.
Sofija Daubaraitė