Lietuvos Žurnalistų Draugija

Iškilmių dalyviai su premijos „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ laureatais. Justino Adomaičio nuotr,

Justinas ADOMAITIS

Užvakar istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje Kaune įteikta dvidešimt pirmoji Stasio Lozoraičio vardo žurnalistinė premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“. Lietuvos žurnalistų draugijos (LŽD) įsteigtas apdovanojimas vertinimo komisijos sprendimu šiemet atiteko dviem nominantams. Už nuopelnus žodžio laisvei priespaudos sąlygomis ir drąsą stoti sąžinės laisvės pusėje ja apdovanotas Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, sovietmečiu leistos pogrindinės „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ redaktorius, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto įkūrėjas, ir Marijona Šaknienė, ilgametė laikraščio Baltarusijos pakraštyje (Gudijoje) gyvenantiems tautiečiams „Lietuvių godos“ leidėja ir redaktorė. Jai apdovanojimas skirtas už pasišventimą ir ilgametį tarnavimą Gudijos krašto lietuvių bendruomenei, už laikraščio, telkiančio ir palaikančio šią bendruomenę, leidimą. Laureatams diplomus įteikė, vardines tautines juostas užrišo LŽD vadovai Gražina Viktorija Petrošienė ir Aurelijus Noruševičius.

Pogrindžio leidinys

„Tik lietuvių kalboje yra žodis „knygnešys“, – pastebėjo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, dvidešimtasis premijos „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ laureatas Liudas Mažylis, – sovietmečiu pogrindyje leidžiama „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ pralaužė tylą, išklibino sistemos pamatus“.

Knygnešių tradiciją tęsia jau ketvirtį amžiaus Gudijos lietuviams skirtas laikraštis „Lietuvių godos“.

Stasio Lozoraičio vardo žurnalistinės premijos „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ laureatai M. Šaknienė ir S. Tamkevičius. Justino Adomaičio nuotr.

Pasak LŽD Centro valdybos pirmininkės Gražinos Viktorijos Petrošienės, premija „Kelyje į Vilties prezidento Lietuvą“ arkivyskupui emeritui S. Tamkevičiui – veikiau ne įvertinimas, bet pagarba ir padėka už drąsų pasiryžimą tironijos sąlygomis leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“, už išmintį ir apdairumą telkiant bendradarbius, už skrupulingą įsipareigojimą net ir nuolat jaučiant sovietų teismų, kalėjimų grėsmę skelbti vien tikrus faktus, už atsakomybės ir pilietiškumo pamokas. Dvasininkas, politinis kalinys S. Tamkevičius priespaudos laikais gynė ir nūnai pasisako už laisvą, atsakingą žodį. Pasak G. V. Petrošienės, ši LŽD premija – tai padėka už viešąją S. Tamkevičiaus raišką, įkvepiančią pagarbą žmogaus orumui, pilietiškajai žurnalistikai. Arkivyskupas emeritas S. Tamkevičius viešomis kalbomis, pasisakymais svarbiausių valstybės minėjimų ar Bažnyčios švenčių progomis, žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose iškart ir aiškiai išsako savo nuostatas  visuomenės skaudulių, šeimos, pagarbos žmogaus gyvybei klausimais, o jo veikla ginant pamatines žmogaus teises yra neatsiejama nuo pilietiškos žiniasklaidos.

Atgaivinta knygnešystė

Pristatydama antrąją premijos laureatę LŽD Vilniaus skyriaus pirmininkė Sofija Daubaraitė pastebėjo, jog nuo 1993 m. gruodžio mėn. leidžiamas ir M. Šaknienės redaguojamas laikraštis „Lietuvių godos“ išlaikomas iš geradarių žmonių aukų, nemokamai platinamas Baltarusijoje gyvenantiems lietuviams per Gervėčių, Pelesos parapijas, lietuviškas Rimdžiūnų, Pelesos ir sekmadienines Gardino, Lydos, Usonių  mokyklas. M. Šaknienė laikraštį maketuoja ir paruošia spausdinti savo bute,  informaciją straipsniams renka asmeninėmis ryšio priemonėmis. Labai reikalingas, lietuvybės židinėliams istorijos audrų nuo valstybės kamieno  atplėštose lietuviškose salelėse  neleidžiantis užgesti laikraštis tūkstančio egzempliorių tiražu pasirodo tik dėl didžiulio laureatės, negalvojančios apie pelną, entuziazmo. Kuklioji kolegė M. Šaknienė visada ėjo ir būna ten, kur skambaus vardo neužsidirbsi, pasakoja apie žmones, nelabai lepinamus žiniasklaidos dėmesio. 

„Visada Lietuvoje buvo žmonių, kurie Dievą ir Tėvynę mylėjo labiau, – kalbėjo premijos laureatas arkivyskupas S. Tamkevičius, – „Kronikos“ leidimas buvo Viešpaties planuose, bet Viešpats veikė per žmones, ir jie laimėjo“.

Padėkos žodyje M. Šaknienė prisiminė neseniai Lietuvą aplankiusio Popiežiaus Pranciškaus palinkėjimą tikintiesiems: nepamirškite savo šaknų. Vertybinės nuostatos padeda išlikti šeimoms, bendruomenėms, palaiko tautinį identitetą išeivijoje, kuri visai šalia valstybės sienos ir toli už vandenynų.

Priminimas lietuviams abipus valstybių sienos

Laikraščio „Lietuvių godos“ pradžia buvo 1993 metų gruodis, o jo pradininkas – M. Šaknienės vyras, ilgametis žurnalistas Bernardas Šaknys. Būtent jis, tada Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LR Vyriausybės ryšiams su visuomene atstovas, gerai pažinojęs Lietuvos etninių žemių Baltarusijoje žmones bei jų kasdienybę, nes po studijų tuometiniame Vilniaus pedagoginiame institute Gervėčių krašte dirbo lietuvių kalbos mokytoju. Laikraščio steigėju sutiko būti tuo metu tik ką įkurta visuomeninė organizacija „Gervėčių klubas“.

Po pusės metų B. Šakniui išėjus dirbti į „Valstiečių laikraštį“, vyr. redaktoriaus vieta atiteko jo žmonai, Vilniaus universitete baigusiai lietuvių filologijos studijas. Kadangi iš pat pradžių nutarta „Lietuvių godas“ dalinti nemokamai, kaip dovaną Baltarusijos lietuviams, jo leidėjai susidūrė su sudėtinga finansine padėtimi. Jau daugelį metų „Lietuvių godas“ sistemingai remia Amerikoje įsikūrusi Lietuvių katalikų religinė šalpa, bene tris kartus „Lietuvių godos“ sulaukė JAV lietuvio, prel. Juozo Prunskio premijos, išeivijos vyskupo emerito Pauliaus Baltakio, prelato Edmundo Putrimo paramos. „Pagrindinis laikraščio ramstis – šeima“, – sakė M. Šaknienė.

Alfonsas Augulis, tarptautinio „Gervėčių“ klubo pirmininkas, kalbėjo apie lietuvybės puoselėjimą ne tik išeivijoje, bet ir šalyje. Prieš trejetą dešimtmečių vien tik Vilniuje gyveno apie dešimt tūkstančių išeivių iš Gervėčių krašto, baigusiųjų aukštuosius mokslus buvo daugiau nei tūkstantis. Gervėčių vidurinėje mokykloje 1973 m. pamokas lankė jaunuoliai iš trylikos kaimų, lietuvių kalbos buvo mokoma ir Girių kaimo mokykloje. Šiuo metu Gervėčių krašte yra penkiolika lietuviškų kaimų. Per pastaruosius kelis dešimtmečius trys kaimai visai išnyko. Save lietuviais laiko penki tūkstančiai kraštiečių. „Lietuvių godos“ – leidinys palaikantis gimtąją kalbą, lietuviškas tradicijas.

„Žemdirbys pasisako už atsakingą, pilietišką žiniasklaidą“, – kalbėjo premijos „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ mecenatas, politikas ir ūkininkas K. Starkevičius. Justino Adomaičio nuotr.

Ištikimasis premijos „Kelyje į Vilties prezidento Lietuvą“ mecenatas – žinomas politikas ir ūkininkas Kazys Starkevičius, savo šeimos lėšomis paremiantis pilietiškosios žurnalistikos kūrėjus. „Žemdirbys vertina tiesos žodį, mato jo prasmę, – sakė K. Starkevičius, – atkurtoji galimybė savarankiškai ūkininkauti lygia greta ėjo su pilietiškąją, vertybes išpažįstančiąja žiniasklaida. Mes padėjome vieni kitiems“.

Laureatus sveikina Vilniaus skyriaus pirmininkė Sofija Daubaraitė. Justino Adomaičio nuotr.

Laureatus sveikino Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno skyriaus vadovai Vidas Mačiulis ir Juozas Kundrotas, „Gervėčių“ klubo vadovas Alfonsas Augulis, pirmoji premijos laureatė N. Baužytė, Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Rimantas Dagys, seserys vienuolės, draugijos bičiuliai.

Puoselėjantys pilietiškumą

Stasio Lozoraičio vardo žurnalistinė premija „Kelyje į Vilties prezidento Lietuvą“ įsteigta 1998 m., pagerbiant diplomato bei politiko Stasio Lozoraičio (1924–1994) atminimą. Pirmoji premijos  laureatė – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos žurnalistė, TV laidų ciklo „Mūsų miesteliai“ kūrėja Nijolė Baužytė.

Antrajam laureatui Vaidotui Žukui premija paskirta už 1999 m. transliuotas aktualias radijo laidas. Vėlesniais metais šia premija pagerbti šie iškilūs žiniasklaidos atstovai: publicistas ir Atgimimo spaudos kūrėjas Kazys Požėra, literatūrinio almanacho „Varpai“ steigėjas ir redaktorius Leonas Peleckis-Kaktavičius, žurnalistas Viktoras Alekna, buvusi LŽD pirmininkė Roma Grinbergienė (po mirties; tikroji pavardė – Danutė Marija Šapokaitė), aktyvus katalikiškosios žiniasklaidos kūrėjas, publicistas kun. Vaclovas Aliulis, TV laidų ciklo „Laiko ženklai“ kūrėja Liudvika Pociūnienė, ilgametė krikščioniško žurnalo „Artuma“ redaktorė Vanda Ibianska, rezistentas ir žurnalistas Antanas Seikalis,  vienas Lietuvos laisvės lygos kūrėjų, publicistas kun. Julius Sasnauskas, rezistentas ir publicistas Edmundas Simanaitis, internetinio dienraščio „Bernardinai.lt“ redaktorius Andrius Navickas, kaunietis žurnalistas Zenonas Mikalauskas, vilnietė poetė Marytė Kontrimaitė, katalikiškosios spaudos kūrėjas Kastantas Lukėnas, LRT laidų apie tautines mažumas kūrėjas Vitalijus Karakorskis, publicistas, Atgimimo spaudos kūrėjas Arnoldas Aleksandravičius, dokumentinių filmų operatorius, televizijos publicistinių laidų kūrėjas Domantas Vildžiūnas (po mirties). Dvidešimtasis laureatas – kaunietis  žurnalistas, politologas, istorijos tyrinėtojas, atradęs  1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės akto originalą, VDU prof.  Liudas Mažylis.