Filmo režisierius V. Kubilius, scenarijaus bendraautorė ,,Kauno dienos” žurnalistė V.Skučaitė. Š.Valentinavičiaus nuotr.
Penktadienio vakare gausiai rinkosi žmonės į istorinę Prezidentūrą. Čia buvo pristatyta pirma dokumentinių biografinių televizijos laidų ciklo „Traukinys į mirtį“ dalis. Ji skirta paskutiniam 1918-1940 m. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui brigados generolui Kazimierui Skučui, pažymint 125-ąją jo gimimo sukaktį.
Į premjerą atvyko filmo kūrybinė grupė.
Šio projekto vadovas – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyriaus vadovas istorikas Rytas Narvydas, režisierius – Virgilijus Kubilius, scenarijaus bendraautorė – „Kauno dienos“ žurnalistė Virginija Skučaitė.
Prieš pradedant filmą, auditorija šiltai sutiko Kauno Ugnės Karvelis gimnazijos auklėtinius, kurie atliko keletą dainų.
Kūrybinės grupės nariai išsamiai papasakojo apie savo darbą, apie tai su kokiais sunkumais teko susidurti. Medžiaga buvo renkama keletą dešimtmečių. Po 30 sunkių ilgo tyrimo metų V. Skučaitei, ,,Kauno dienos ” žurnalistei, pavyko nustatyti apytikrę Lietuvos ministrų – K Skučo, A Tamošaičio ir A. Čapliko laidojimo vietą. Jie buvo sušaudyti Butyrkų arba Leforto kalėjimų rūsiuose. Minėtų pareigūnų ir daugybės kitų aukų kūnai buvo nuvežti ir užkasti Komunarkoje, specialiam NKVD objekte Maskvos pakrašty.
Ši kupina tragizmo juosta pagrįsta neseniai gautomis iš JAV gyvenančių K. Skučo palikuonių ir artimųjų archyvų nuotraukomis, likusių gyvų ir jį pažinojusiųjų atsiminimais, istorikų mintimis apie Lietuvai svarbų 1940 m. birželio 14-15 d. Valstybės gynimo tarybos, Ministrų tarybos narių ir Respublikos prezidento posėdį, kuris nulėmė ne tik visos valstybės, bet ir K. Skučo ir A. Povilaičio likimus.
Filme minimos tarptautinės aplinkybės, primenamos K. Skučo biografinės detalės. 1934-1938 m. jis dirbo Lietuvos karo ataše Sovietų Rusijoje. Sovietija to nepamiršo, ir tai buvo dar vienas priežastis reikalaujant jį pašalinti iš pareigų ir suimti.
Ši dokumentinė juosta primena mums tragiškas valstybės dienas. Tai ir pasakojimas apie šių dviejų pareigūnų – K. Skučo irA.Povilaičio – paskutinę kelionę 1940 m. birželio 15-ąją prie Lietuvos ir Vokietijos sienos, palydint savo šeimas.
Kauno Ugnės Karvelis gimnazijos ansamblio dalyvės. Š.Valentinavičiaus nuotr.
Vykdant 1940 m. birželio 14-15 d. SSRS ultimatumą, K.Skučas ir Saugumo departamento direktorius A.Povilaitis buvo suimti ir uždaryti Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. Sovietams okupavus Lietuvą, jie buvo išvežti ir sušaudyti Maskvoje 1941 metų liepą.
,,Traukinys į mirtį” baigėsi. Salė buvo nuščiuvusi. Tik po minutės pasigirdo plojimai. Žiūrovai turėjo daug klausimų filmo kūrėjams, nes jiems teko protu ir širdimi prisiliesti prie išbarstytų, beišnykstančių gyvų atminties trupinių, išėjusių ir beišeinančių to laiko liudytojų, archyvų nuotrupų.
Kūrybinė grupė prikėlė mūsų atmintį, priminė, jog niekada nevėlu ieškoti atsakymų į tai , kas slypi prieblandoje ar nežinioje. Belieka laukti kitų istorinių autobiografinių atodangų ir palinkėti režisieriui V. Kubiliui, mūsų draugijos nariui, ir jo bendražygiams sėkmės šioje prasmingoje kūrybos kelionėje.
Sofija Daubaraitė
