Kaip ir kasmet šiemet Gervėčiuose (Baltarusija) vyko tradiciniai Šv. Trejybės atlaidai, visada sukviečiantys į šventę ne tik parapijiečius, bet ir gausybę svečių. Nestigo jų ir šiemet, nors atlaidai buvo vėlyvi – vyko birželio 15 – 16 dienomis. Pirmąją dieną šventė prasidėjo Rimdžiūnuose, lietuvių kultūros ir švietimo centre, kur vyko renginys „Tautų dialogas“. Dalis jo dalyvių vakarop patraukė į Gervėčius, garsiąją Šv. Trejybės bažnyčią, kur 18 val. šventąsias mišias, skirtas vaikams, atnašavo kunigas iš Astravo. Tokios mišios – sena tradicija šioje jau antrą šimtmetį skaičiuojančioje bažnyčioje, kuriomis prasideda didieji Švenčiausiosios Trejybės atlaidai.Mišioms pasibaigus bažnyčioje atidaryta Baltarusijos fotomenininko Valerijaus Viadrenkos fotoparoda bei pristatytas jo fotoalbumas „ Gervėčių misterijos“. Parodos atidarymo metu visus bažnyčioje eksponuojamus darbus autorius padovanojo bažnyčiai, su parapijos klebonu Elijumi Markausku pasirašydamas dovanojimo sutartį. Žodį taręs V. Viadrenka kalbėjo: „Grąžinu Gervėčiams tai, kas jiems priklauso. Grążinu skolą. Darbai grįžta ten, kur kilo įkvėpimas. Gyvenu ir dirbu Minske, pirmą kartą atvykau į Gervėčius ir pamačiau bažnyčią, susipažinau su a. a. kunigu Leonu Nestiuku 2008 metais. Tuo metu ji buvo remontuojama, visa pastoliuose, bet tai nesukliudė patirti didžiulį su niekuo nepalyginamą dvasinį pakilimą. Šis jausmas manęs neapleido ir vėliau, kiek besilankiau Gervėčiuose. Panorau tuo nepakartojamu jausmu pasidalinti ir su kitais, pradėjau fotografuoti. Taip ir gimė ši paroda ir fotoalbumas.“. Renginio metu koncertavo styginių ansamblis iš Minsko „Impreza“. Skambėjo puikiai atliekami žinomi, puikūs kūriniai, tarp kurių ir garsusis Mykolo Oginskio „Atsisveikinimas su Tėvyne“. Renginį vedė Baltarusijos televizijos laidų vedėjas Dmitrijus Karasius.
Kitą dieną šventė tesėsi iš pat ryto. 10 val. mišias lietuvių kalba atnašavo parapijos klebonas Elijas Anatolijus Markauskas. Vėliau, 12 val. pagrindines šv. Mišias trimis kalbomis – lietuvių, lenkų, baltarusių koncelebravo Vilniaus vyskupas Arūnas Poniškaitis jam asistuojant Pelesos kunigui Leonui Ladišiui, Andrejui Vorbačui iš Astravo, Pavelui Ježynskiui iš Varnionių, Gudagojaus bei Lydos kunigams.Mišių metu giedojo vyrų choras „Varpas“ iš Vilniaus ir „Varpilė“ iš Varėnos.Garbių svečių būryje buvo Lietuvos Respublikos ambasadorius Baltarusijos Respublikoje, Minske, Andrius Pulokas su antruoju sekretoriumi Mindaugu Gabrėnu, Varėnos rajono meras Algis Kašėta, Astravo rajono vykdomojo komiteto pirmininkas Igoris Šaludinas bei jo pavaduotojas Viktoras Svilo, Lydos lietuvių bendruomenės pirmininkė Marina Mitiukevič, Pelesos lietuvių bendruomenės pirmininkas bei lietuviškosios vidurinės mokyklos direktorius Jonas Matiulevičius, kiti dalyviai.Per pamokslą vyskupas Arūnas Poniškaitis kalbėjo: „Gimiau ir augau Suvalkijoje, bet visą gyvenimą żinojau Gervėčius ir tik šiandien pirmą kartą esu čia. Kirtus sieną mano dėmesį patraukė pakelės kryżiai. Senesni, naujesni bet jie visi kalba apie mūsų dviasmenį Dievą, Šv. Trejybę ir jo meilę žmonėms. Mus, krikščionis, vienija vienintelis ženklas – kryžiaus ženklas. Jis mums primena (žegnonė), kad mūsų Dievas mus sutvėrė ir mus myli. Kiekvienas žmogus esame sukurti pagal Dievo paveikslą ir mus panašiais į jį daro meilė. Kryżiaus ženklas tai liudija. Horizontalioji kryžiaus dalis rodo kryptį, kad turime pamatyti ir kitus žmones, esančius šalia. Antroji dalis iki dangaus, iki Dievo, bet mums tai ir atstumas iki kito žmogaus, esančio šalia, su kuriuo turime dalintis meile, šventąja dvasia…“.
Per patį atlaidų vyksmą į Gervėčius užsuko „Nacionalinė ekspedicija“, pradėdama savo šių metų kelionę. Kalbino atlaidų dalyvius, filmavo pačius atlaidus. Zita Kelmickaitė, Edmundas Jakilaitis, Selemonas Paltanavičius ir kiti Lietuvos televizijos bei radijo veidai bei balsai traukė žmonių dėmesį, kėlė nuostabą. Gaila, kad dėl tarpusavio nesusikalbėjimo ar kokių kitų priežasčių, vietos lietuvių bendruomenė neparodė „Nacionalinės ekspedicijos“ komandai deramo dėmesio bei sutikimo. Lauksim rudens ir naujosios „Nacionalinės ekspedicijos“ parengtų laidų per LRT transliacijos bei jų nuomonės apie Gervėčiuose patirtus įspūdžius.
Pasibaigus mišioms padėkos žodį tarė Lietuvos Respublikos ambasadorius Baltarusijos Respublikoje Andrius Pulokas, po jo – Astravo rajono vykdomojo komiteto pirmininkas Igoris Šaludinas, kuris pakvietė padėti gėlių prie paminklo žuvusiems antrajame pasauliniame kare, esančiame netoli bažnyčios, mat tą dieną Astravas, kaip ir visa Baltarusija, minėjo išsivadavimo iš fašistinės Vokietijos okupacijos 75 – ąsias metines. Toks dviejų, atrodo, visiškai nesuderinamų renginių apjungimas buvo pirmas ilgametėje Gervėčių bažnyčios istorijoje. Tai nebebuvo tradicija, o visiška naujovė. Pasibaigus atlaidams bei oficialioms kalboms po jų, šventės tęsinys persikėlė į aikštelę už bažnyčios, kur specialiai tam įrengtoje scenoje vyko koncertas. Pirmieji koncertavo chorai – Astravo darbo veteranų choras, Astravo lenkų aidas, „Kemelina“. Po jų į sceną kilo svečiai iš Lietuvos – vyrų choras „Aidas“, mišrus choras „Dobilas“ iš Vilniaus, „Varpilė“ iš Varėnos bei bei Lietuvos baltarusių ansamblis „Rannica“ iš Šalčininkų. Visiems atlikėjams buvo padėkota, visi nuo scenos palydėti su gėlėmis ir atminimo dovanomis. Atlikėjams iš Lietuvos sudainavus bendrą atsisveikinimo dainą pirmąją koncerto dalį užbaigė koncerto vedėjas DmitrijusKarasius, atlikęs solo dainą apie orus ir pašmaikštavęs, kad antrojoje dalyje tikrai nelis, nes nuo pat ryto tą dieną pylė lietus, varydamas į neviltį žiūrovus bei mugės, vykusios šventės metu, prekeivius.
Po valandos pertraukos, jau nebelyjant, koncertavo lengvosios – estradinės muzikos atlikėjai iš Minsko, Maskvos. Tania Koršuk iš Minsko, pateikusi „Pasakas suaugusiems“, dalyvaujant baletui“ Feerija“, Anželika Pušnova, Sergejus Slavianskis, Sergejus Dubrovinas, buvęs grupės „Fristail“ solistas iš Maskvos. Kantrybės turėjusių ir išbuvusių iki galo žiūrovų tvirtinimu koncertas baigėsi vėlai vakare bendra daina „Gimtoji žeme, mano, Baltarusija“ ir fejerverkais. Ar taps ši dirbtinai sulipdyta netradicinė šventė tradicine, tik laikas parodys.
Marija Šaknienė