Lapkričio 22 d. Kauno rajone, Braziūkų Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininką Stasį Lukšą – Tautvydą (1926-1947) ir Birutės rinktinės Žiedo kuopos būrio vadą Petrą Ašmoną – Sargą (1913-1947), kurie 1947 m. rugsėjo 12 d. Braziūkų apylinkėse žuvo mūšyje su SSRS valdžios institucijų pajėgomis ir jų kolaborantais.
Šv. Mišias aukojo Maltos ginkluotųjų pajėgų kapelionas Joseph M. MELI kartu su Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonu kun. Pauliumi Sauliumi BYTAUTU OFM.
Šv. Mišiose dalyvavo Stasio Lukšos – Tautvydo ir Petro Ašmono – Sargo artimieji, buvę partizanai, tremtiniai, šauliai, sąjūdiečiai, savanoriai-kūrėjai, Kauno raj. savivaldybės bei Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos atstovai, LK Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro kariai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai, Prienų krašto ir Marijampolės muziejininkai, vietos gyventojai ir kiti svečiai.
Po Šv. Mišių vyko Laisvės kovotojų pagerbimas, kurios metu buvo prisiminti ne tik žuvę partizanai Statys Lukša ir Petras Ašmonas, bet ir kiti buvę Lukšų šeimos partizanai – Jurgis, Juozas ir Antanas.
Renginio pirmos dalies pabaigoje visiems susirinkusiems dėkojo Lietuvos partizano Antano Lukšos vaikai – Dalia ir Kęstutis, kurie Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vardu, įteikė padėkos raštus.
Po šv. Mišių visi renginio dalyviai nuvyko į S. Lukšos ir P. Ašmono žūties vietą, Maltos ginkluotųjų pajėgų kapelionas J. M. Meli pašventino paminklą- LGGRTC Atminimo ženklą. Renginys baigėsi patriotiniais eilėraščiais ir dainomis.
STASYS LUKŠA gim. 1926 m. Juodbūdžio kaime Vinco ir Onos Lukšų šeimoje. Stasys buvo jauniausias šeimoje, be jo dar augo trys broliai Jurgis (1920–1947), Juozas (1921–1951) ir Antanas (1923 – 2016) bei žymiai vyresni tėvo pirmos santuokos vaikai – Marija (1898–1994), Angelė (1900–1930) ir Vincas (1905–1993).
Stasys Lukša Juodbūdžio kaime baigė pradžios mokyklą, vėliau Veiverių progimnaziją ir Kauno amatų mokyklą. Buvo aukštas, lieknas, iš pažiūros švelnus ir nedrąsus meniškos sielos vaikinas. Antrosios sovietų okupacijos metais Petraičio pavarde studijavo Vilniaus universiteto Chemijos fakultete.
1946 metų sausio 1 dieną Stasys įstojo į Tauro apygardos Geležinio Vilko 2 kuopos partizanų gretas, o nuo rugsėjo buvo paskirtas Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio centro ryšininku su Tauro ir Didžiosios Kovos apygardomis.
1947 metų sausį grįžo į Tauro apygardą, buvo paskirtas Geležinio Vilko rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininku.
1947 m. rugsėjo 12 dieną okupantų kareiviams užpuolus Tauro apygardos puskarininkių karinę mokyklą Kazlų Rūdos miškuose, dengdamas atsitraukiančius bendražygius žuvo kautynių metu.
1998 metais Stasys Lukša – Juodvarnis, Tautvydas pripažintas kariu savanoriu (po mirties), jam suteiktas vyr. leitenanto laipsnis, apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medaliu.
PETRAS AŠMONAS gim. 1913 m. Puskelnių k. Marijampolės apskrityje gausioje pavyzdingo ūkininko šeimoje. Augo kartu su dviem broliais ir trimis seserimis.
Lietuvos Kariuomenėje baigė artilerijos mokomąją kuopą. Grįžęs iš kariuomenės dirbo Marijampolėje kalėjimo sargu.
Nuo 1945 m. sausio mėnesiu tapo Geležinio Vilko kuopos (vėliau rinktinės) partizanu. 1947 metų pradžioje perkeltas į Tauro apygardos Birutės rinktinę, Žiedo kuopą ir paskirtas būrio vadu.
Petras Ašmonas-Sargas žuvo 1947-09-12 Kazlų Rūdos miške, prie Braziūkų, okupacinei kariuomenei užpuolus partizanų puskarininkių 2-osios mokomosios kuopos stovyklą, dengdamas partizanų pasitraukimą.
Raimundas Kaminskas
