Baigiantis kovui skaitytojus pasiekė nekantriai laukta „Voruta“, tik šįsyk ji kitokia. Trisdešimt metų nuo 1989 m. spalio 24 d. leistas Lietuvos istorijos laikraštis „Voruta“ virto devyniasdešimt šešių puslapių žurnalu, kuris skaitytojus džiugins kartą per tris mėnesius, keturis kartus per metus. Žemiau pateikiame žurnalo vyriausiojo redaktoriaus Juozo Vercinkevičiaus įžanginį žodį skaitytojams.
J. Vercinkevičius./Asmeninio archyvo nuotr.
Mieli skaitytojai!
Jūsų rankose Lietuvos istorijos žurnalas „Voruta“. Ilgai lauktas, ilgai ruoštas ir pagaliau Jūsų. Daug pajėgėme įveikti ir pagaliau po 30-ies laikraščio leidybos metų subrendome žurnalui. Pažvelgę į žurnalo pirmojo numerio turinį, rasite seniai pažįstamų veidų – autorių – ir jų publikacijų arba gerai žinomų mūsų rubrikų. Toks pastovumas „Vorutai“ turėtų garantuoti tęstinumą, o taip pat ir populiarumą tarp skaitytojų bei jų finansinę paramą. Ir apie ką rašysime?
Tik prieš šimtmetį lietuvių tauta paskelbė Nepriklausomybę, tik 30 metų gyvename vėl atkurtoje nepriklausomoje Lietuvos valstybėje, todėl Vasario 16-osios akto signatarus ir valstybingumo idėją pristatanti rubrika išlieka viena svarbesnių, nors ir labai daug esame rašę apie visus signatarus. Vis dar archyvuose labai daug neištirtos medžiagos apie Vasario 16-osios akto paskelbimo aplinkybes, todėl ši rubrika bus nuolatinė. Kiekviena publikacija atskleidžia daug naujų, iki šiol nežinotų faktų. Šiame žurnalo numeryje skaitysime istoriko Algirdo Grigaravičiaus publikacijas apie Vasario 16-osios akto signatarą Donatą Malinauską, signatarų Saliamono Banaičio ir Stanislovo Narutavičiaus sūnus. Baigiantis 2019-iesiems A. Grigaravičius išleido trečią knygos apie Joną Basanavičių dalį. Išties pavydėtinas darbštumas.
Mūsų kūrybinė grupė arba redakcija siekia sutelkti istorijos mylėtojus, kuriems rūpi Lietuvos istorija, jos lietuviškoji interpretacija bei lietuviškoji istoriografija. Ypač mums svarbios Lietuvos etninės žemės. Šiuos klodus purena nenuilstantys mūsų autoriai dr. Martynas Purvinas bei arch. Marija Purvinienė. „Vorutos“ fondas yra išleidęs tris dr. Martyno Purvino knygas, skirtas Mažosios Lietuvos (abipus Nemuno) istorijai. Mažojoje Lietuvoje – Martynas Mažvydas ir Kristijonas Donelaitis, lietuvių raštijos kūrėjai, Tilžė ir Vydūnas, Bitėnai ir Martynas Jankus, ten mūsų lietuviškajai kultūrai ypač svarbios asmenybės, jų indėlis, todėl Mažosios Lietuvos rubrika bus kiekviename žurnalo numeryje.
Negalėtume apsieiti be žvilgsnio į rytus: į Lietuvos etnines žemes, kurių istorija labai menkai nagrinėjama arba nušviečiama, ten, kur dar yra likę lietuvių ir kur veikia lietuviškos mokyklos (Rimdžiūnuose, Pelesoje ar kitur). Kurį miestą bepaimtum, ten – Lietuvos ir lietuvių pėdsakai ir mūsų pareiga pristatyti istorijos žinias, kurių iki šiol neturėjome, skaitytojui. Beje, Gardino istoriją tyrinėja rašytoja dr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, su jos publikacijomis 2017–2019 m. laikraščio numeriuose galėjo susipažinti Gardino bei Lydos lietuviai. Rytų Lietuva, etninės žemės – neišsenkantis Lietuvos istorijos šaltinis, dar mažai tirtas ir mažai viešintas, todėl laukiame autorių ir jų straipsnių.
Panaši situacija ir dėl Seinų ir Punsko krašto žemių, kurias Lietuva prarado prieš 100 metų. Etninėse žemėse Lenkijoje gyvenantys lietuviai negali savo pavardžių rašyti lietuviškai, su lietuviškomis raidėmis – ė, į, š, ž, č, v, ū, ų, nors Lietuvoje autonomininkai reikalauja asmenvardžius rašyti originalo kalba.
Daug publikacijų apie Rytų, Pietryčių Lietuvą ir valstybinę kalbą mums parašydavo „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, kalbininkas habil. dr. Kazimieras Garšva, šiame numeryje spausdiname interviu, kuriame – mūsų dienų politikos aktualijos.
Kiekviename žurnalo numeryje pateiksime ir „Vorutos“ priedą „Tėviškės aušra“, kurio leidybą remia Tautos fondas (JAV). Priede bus rašoma apie lietuviškų mokyklų Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, įsteigtų Vilniaus apskrities administracijos, bei mokyklų, atsiradusių etninėse žemėse – Karaliaučiaus krašte, Baltarusijoje, Lenkijoje –
veiklą. Gvildenant šias temas svarbus ir mielai bendradarbiaujančios lietuvių švietimo draugijos „Rytas“, jos pirmininko Algimanto Masaičio palaikymas.
Norime padėkoti labai darbščiai istorikei dr. Irmai Randakevičienei, kuri labai aktyviai nagrinėja Lietuvos bajorijos, taip pat ir savo giminės istoriją. Ši autorė atskleidė ir paviešino daug 1863–1864 m. Trakų apskrityje vykusio sukilimo prieš caro valdžią faktų. Dėkojame.
1990-aisiais atkuriant Lietuvos valstybingumą, Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko vaikaitis Tadas Stomma su žmona Jadvyga ir jo giminaičiai gyd. Žiedūna ir Viktoras Jenciai, dėję daug pastangų, populiarindami ir viešindami visų Vasario 16-osios akto signatarų veiklą, tebetęsia šią pareigą ir ne tik tai – yra įsteigę
D. Malinausko kultūros premiją, kuri kasmet teikiama per signataro ir Sibiro tremtinio gimtadienį, kovo 7-ąją. Jie finansiškai remia ir „Vorutos“ leidybą. Dėkojame Jiems ne tik už paramą, bet ir už skiriamą laiką bei dėmesį Valstybės istorijai, jos tyrimams, valstybingumo stiprinimui.
Nuo pat įsikūrimo 1997 m. „Vorutos“ leidybą remia Lietuvos Respublikos Seimo įsteigtas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Šio fondo remiami projektai viešai skelbiami, tai yra svarbiausioji mūsų gaunama parama.
Žinoma, redakcija gauna daug laiškų iš įvairiausių Lietuvos vietovių, juos paskelbiame savo internetiniame laikraštyje čia. Dėkojame visiems autoriams, skaitytojams, prenumeratoriams ir linkime malonaus skaitymo.
Teksto autorius – Juozas VERCINKEVIČIUS
