Balandžio 24 d., šeštadienį armėnų bendruomenė Lietuvoje, su daugeliu armėnų bendruomenių visame pasaulyje, kaip ir kiekvienais metais, paminėjo savo tautiečių atminimą, 106-ąsias genocido metines.
Pirmojo pasaulinio karo metais Osmanų imperija stojo Vokietijos pusėn prieš Rusiją. 1915-1917 m. buvo nužudyta per 1,5 milijono armėnų. 1915 m. balandžio 24-oji gali būti palyginta su Lietuvos 1941 m. birželio 14-ąja , kai prasidėjo masinis lietuvių trėmimas į Užpoliarę ir Sibiro platybes, kur žmonės žuvo speige, ant ledo lyčių, ir mirė iš bado. Armėnų areštai ir žudynės buvo prasidėję anksčiau, tačiau balandžio 24-ąją prasidėjo masiniai areštai, ir buvo suimta tūkstančiai žmonių.
Buvo nusitaikyta į inteligentiją, suimti mokytojai, įvairių organizacijų vadovai , dvasininkija, rašytojai, muzikai, prekybininkai. Buvo paskelbta karinė mobilizacija. Tuo pretekstu surinkti vyrai ir paaugliai. Visi jie buvo nužudyti. Ir masiniai armėnų perkėlimai iš gyvenamųjų vietų ir žudynės tęsėsi. 1915 m. birželį Turkija paskelbė oficialų armėnų sunaikinimo deklaraciją. Šių žudynių metu buvo panaudotos ir dujos, kaip naikinimo priemonė. Akivaizdu, kad toks nebaudžiamumas paskatino ir Hitlerį surengti Holokaustą. Jis yra sakęs, o kas prisimena, kad armėnai buvo išžudyti. Panašaus likimo sulaukė ir graikų bendruomenė.
Vilniuje žmonės, pagerbdami armėnų genocido aukas, dėjo vainikus ir gėles prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti. Aukų minėjimo metu kalbėjo Armėnijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje T.Mkrtchyan, Lietuvos tautinių bendrijų tarybos narys, dailininkas R.Arutiunyan. Jie sakė, kad jų tauta , kur ji bebūtų, niekada nepamirš savo aukų, siekia, ir sieks , kad tarptautinė visuomenė šias žudynes įvertintų ir įvardintu tikruoju vardu –genocidu. Ir su dideliu lūkesčiu laukė būsimos JAV prezidento J.Bideno kalbos. D. Avetisyan, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Petro Vyšniausko klasės studentas, saksofonu atliko armėnų liaudies dainų improvizacijas.
Šiuo metu armėnų tautos naikinimą yra pripažinusios genocidu 30 šalių, jų tarpe ir Lietuva. Tą pačią dieną JAV prezidentas J.Bidenas neapvylė armėnų. Jis įvykddė savo pažadą duotą rinkiminės kampanijos metu JAV armėnms ir visur gyvenantiems šios tautos žmonėms. Jis žudynes, įvykdytas Pirmojo pasaulinio karo metu, pripažino genocidu. Ir minėjo, kad tai daroma dėl dabarties ir ateities. Kad tai daugiau nepasikartotų.
Tiesa, JAV Kongresas tokį pripažinimą jau buvo išreiškęs 2019 metų gruodžio mėnesį, tačiau D.Trumpas nežengė paskutinio žingsnio , vengdamas Ankaros nepasitenkinimo. Turkija iki šiol šio reikalavimo nepripažįsta.
JAV išreikšta nuostata, tai ilgo ir nenuilstamo armėnų sutelktų pastangų rezultatas. Jie pripažįsta, kad tai didelis laimėjimas jų ilgoje kovoje dėl tiesos, dėl žmoniškumo.
O štai kokias mintis išsakė ambasadorius T. Mkrchyanas , paklaustas apie skaudų tų tolimų dienų minėjimą ir šiandieną. Jo nuomone, ši diena, tai nėra tik tolimas anų dienų aidas. Tai akivaizdi istorijos tąsa. Tik pažvelkim į 2020 metų Armėnijos ir azerų karą. Jame pirmuoju smuiku griežė Turkija . Ji tiekė ginklus, siuntė samdinius. Turkija neigia genocidą, o kai Baku buvo švenčiama pergalės diena kovoje prieš Armėnija, R.T Erdoganas minėjo pašas, kurie labiausiai prisidėjo naikinant mūsų tautiečius anais laikais. Tai ne poetinės metaforos, tai akivaizdus ženklas , kad praeitis nėra suvokiama kaip blogis padarytas kitiems, tai daugiau grasinimo ženklas.
Iki šiol Armėnija neturi diplomatinių ryšių su Turkija. Tai sąmoningas minimos šalies vengimas užmegzti diplomatinius santykius. Bet mes tikime tarptautine bendruomene, mes dėkingi Prancūzijai genocido pripažinimą keliančiai į aukštesnį teisinį lygmenį, Lietuvai už jos pagalbą įvairiose srityse. Ir mes patys nenuleidžiame rankų, kad daugiau tai nepasikartotų Nepasikartotų genocidas, sakė ambasadorius.
Sofija Daubaraitė
