Parodos akimirka./ S. Daubaraitės nuotr.
Šiais metais sukanka 30 metų, kai Lietuva pripažino Armėnijos Respublikos AT 1990 m. rugpjūčio 23 d. paskelbtą šalies Nepriklausomybės deklaraciją. Lietuva buvo pirmoji tai padariusi valstybė.
Tuo pačiu buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis įvairiose srityse. Visa tai įvyko prieš Rusijoje sukeliant pučą, 1991-ųjų rugpjūtis, Tuo metu tiek Lietuvoje, tiek Armėnijoje buvo sudėtingos aplinkybės Armėnijos deputatams buvo sunku išvykti dėl trukdžių ir jau buvo prasidėję Rusijos puolamieji veiksmai. Mes patys dar tebuvome pripažinti vienos, kitos valstybės. Ir tai buvo pirmoji Armėnijos AT deputatų ir Užsienio reikalų komiteto narių delegacija. Tada jautėsi bendražygių kovos dvasia.
Šia proga praėjusią savaitę Lietuvoje lankėsi oficiali Armėnijos Respublikos delegacija, vadovaujama Ministro Pirmininko N. Pašiniano. Jis susitiko su mūsų aukščiausiais pareigūnais: prezidentu, Seimo pirmininke. premjere. Taip pat svečiai susitiko su Lietuvoje gyvenančia armėnų bendruomene. Mūsų akimis žiūrint, šiandien mes matome nelengvą šios šalies politinį ir ekonominį gyvenimą, gerokai besiskiriantį nuo. mūsų tarptautinės padėties. Todėl ir susitikimuose su mūsų vadovais buvo kalbama apie vykdomas šalyje reformas ir įsipareigojimus ES. Mūsų šalis pasižadėjo remti Armėniją santykiuose su ES.
I. Šimonytė skatino Armėniją tinkamai pasirengti ir priimti ES siūlomą paramą šalies atsigavimui, pasinaudoti Ekonomikos investicijų planu. Premjerė padėkojo Armėnijos Vyriausybei už komandiruotą į Lietuvą kurmandži kalbos vertėją, padėjusią bendrauti su migrantais. Taip pat pabrėžė, jog nepaisant sunkumų, Armėnija tapo antrąja po Ukrainos Rytų partnerystės šalimi, suteikusia paramą Lukašenkos režimo hibridinės agresijos akivaizdoje.
Abu premjerai pabrėžė dviejų demokratinių, valstybių bendradarbiavimo svarbą, išreiškė lūkestį, kad numatyti tiesioginiai skrydžiai tarp Vilniaus ir Jerevano padės stiprinti ekonominius, verslo ryšius ir turizmą.
Premjeras N. Pašinianas supranta sudėtingą padėtį dėl Karabacho. Azerbaidžanas ir Armėnija praėjusiais metais kovojo šešias savaites. Azerbaidžanas buvo remiamas kitų valstybių, kare dalyvavo samdiniai iš Artimųjų rytų valstybių. Kol kas pasirašytos paliaubos neatnešė ramybės. Neramumų netrūksta ir dabar. Dalis gyventojų nebuvo ir nėra patenkinti tokia eiga, Mano, kad premjeras labai įžvalgiai braižo Karabacho teritoriją, kur didžioji dalis gyventojų yra armėnai. O minimą teritoriją kitai valstybei padovanojo Stalinas. Šį konfliktą pagal tarptautines nuostatas turėtų padėti spręsti Prancūzija, JAV ir Rusija. Bet aktyviausiai veikia Rusija. Tiek, kiek jai naudinga. Dabar N. Pašinianas vėl pasirengęs prašyti didesnio saugumo. iš Rusijos.
Dvišaliuose susitikimuose buvo atkreiptas dėmesys į stiprėjantį šalių bendradarbiavimą sveikatos apsaugos srityje. Šios srities ministrai pasirašė bendradarbiavimo susitarimą. Lygia greta Lietuva padovanojo Armėnijai 50 tūkst. Vakcinų nuo pasaulyje tebeplintančios pandemijos. Vėliau įvyko Armėnijos Nepriklausomybės ir Lietuvos Armėnijos diplomatinių santykių trisdešimties metų sukakčiai paminėti koncertas Kauno filharmonijoje.
Parodos akimirka./ S. Daubaraitės nuotr.
O LR Seimo rūmuose buvo surengta paroda pagal knygą ,,Armėnų tautos atspindžiai XIX a. pab. – XX a.pr. lietuvių spaudoje.“ Knyga išleista praėjusiais metais. Kaip sakoma įžanginiame ekspozicijos tekste, šiuos straipsnius surinko, sutalpino į knygą ir dabartinę parodą parengė pirmojo Sąjūdžio suvažiavimo dalyvis, Tautinių bendrijų tarybos, Žurnalistų draugijos tarybos narys, ne vienos tapybos kūrinių parodos autorius Ruslanas Aratunianas. Straipsnių rinkinys buvo išleistas remiant Armėnijos garbės konsului K. Babajanui.
Parodos akimirka./ S. Daubaraitės nuotr.
Minėti straipsniai buvo spausdinti praeituose šimtmečiuose, bet tuo laiku svarbiausiuose laikraščiuose: ,,Aušra, ,,Varpas,“ ,,Tėvynės sargas,“ ,,Viltis“ kuriems vadovavo tautos šaukliai, valstybės kūrėjai. Rašė straipsnius ir patys redaktoriai, ir laikraščių bendradarbiai. (J. Basanavičius, V. Kudirka, A. Smetona, G. Petkevičaitė-Bitė, V. Krėvė ir daugelis kt.) Didelė dalis straipsnių skirta armėnų genocidui Osmanų imperijoje 1894-1916 m. Kai kurie autoriai įžvelgė politines paraleles tarp Armėnijos ir Lietuvos, straipsniuose buvo aprašoma šios šalies geopolitinė padėtis, daug dėmesio skirta jos istorijai, kultūrai, išskiriamas kaip vienas iš pirmųjų krikščioniškų kraštų. Straipsniuose pateikiami faktai apie armėnų dalyvavimą Žalgirio mūšyje.
Eksponatuose, kurie yra didelio formato, matome autorių portretus, skaitome tekstų santraukas, citatas lietuvių ir anglų kalbomis. Knygos sudarytojas E Arutiunianas sako, jog mintį apie tekstų įprasminimą kitokia forma turėję ir plėtojęs seniai. O dabar buvo proga tai įgyvendinti. Ir sako, esąs dėkingas, kad teko dirbti su puikiu grafiku-dizaineriu O. Talijūnu, kuris greitai suprato idėja ir ją įgyvendino.
Sofija Daubaraitė
Tekstas spausdintas: www.voruta.lt
