Prieš sausio 13-ąją reikia visiems susitelkti, bet Seime sausio 11 d. vėl pradedamas priiminėti valstybei pavojingas asmenvardžių rašybos įstatymas.
Asmenvardžių rašybos projektas Nr. XIIIP-535 (2) pažeidžia LR Konstituciją, Konstitucinio Teismo, kalbos mokslo, VLKK nuostatas dėl valstybinės kalbos funkcionavimo Lietuvoje. Projektas yra LR valstybinės kalbos abėcėlės, rašybos keitimo ir asmenvardžių nulietuvinimo įstatymas: pagal projekto 3.3 str., 4 str., 5.3 str. visi Lietuvos piliečiai galėtų savo pavardes suslavinti ar suvokietinti, nes visų jų protėvių ar jų pačių asmenvardžiai per okupacijas buvo rašomi nelietuviškai. Nė vienas Kiszkel, Žuwelo ir visi kiti pagal šį projektą negalėtų asmenvardžių atsilietuvinti, nes jų pavardžių dokumentuose seniau lietuviškai neužrašė.
Pagal LR Konstitucijos 10, 14, 28, 29 str. nė vienai tautybei privilegija neskiriama. Projektu siūloma pripažinti visų Lietuvos okupacijų padarinius ir prievartinę Lietuvos piliečių nutautinimo politiką tęsti dabar: dabartiniams gyventojams grąžinti jų suslavintus ar suvokietintus asmenvardžius, visiems liepti juos vartoti. Įstatymas papildomai įvestų iki 50 naujų raidžių ir garsus žyminčių raidžių junginių, kai lietuviškų raidžių yra 36. Taip būtų keičiama lietuvių kalbos abėcėlė ir rašybos, skaitymo, tarties dėsniai, pažeidžiamas Valstybinės kalbos įstatymas, Konstitucija, Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumas ir nedalomumas.
Lietuvos asmenvardžiai turėjo tikrąsias (autentiškas) formas ir neautentiškas, kitakalbių raštininkų iškraipytas formas. Tikrosios (autentiškos) asmenvardžių formos išliko šnekamojoje kalboje, o iškraipytos formos (šiame projekte vadinamos autentiškomis) buvo naudojamos dokumentuose, raštuose, teismuose. Projektas Nr. XIIIP-535 (2) siūlo Lietuvos tradicinius asmenvardžius toliau kraipyti: juos rašyti ne autentiškai, o seneliams, protėviams kitakalbių raštininkų iškraipytomis formomis (4.2.1 punktas).
Užsienyje dirbantiems lietuviams taip pat siūloma ne išlaikyti lietuviškus asmenvardžius, o kraipyti pagal užsienio valstybės tartį ir rašybą (4.2.2 punktas). Tokia Lietuvos asmenvardžių rašyba primena laikus, kai Lietuva buvo okupuota. Kalbininkų požiūrį į šias problemas plačiai esu apžvelgęs internetiniame žurnale Bendrinė kalba, Nr. 94 .
Jeigu Seimo nariai laikysis duotos priesaikos, jie parems A. Ažubalio ir kitų teiktą įstatymo projektą Nr. XIIIP – 471, kuris yra kompromisinis ir nepažeidžiant Konstitucijos leidžia patenkinti visus nelietuvių poreikius. Panašus įstatymas seniai galioja Latvijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas tam neprieštaravo.
Lietuviška abėcėlė formavosi nuo XVI a., todėl vietoj „lietuviškos abėcėlės rašmenimis“ projekte Nr. XIIIP-535 (2) reikėjo rašyti „valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės rašmenimis. Terminas „lotyniška abėcėlė“ yra netikslus, nes apima lotynų kalbos abėcėlę ir lotynų kalbos pagrindo abėcėles.
Oficialių asmenvardžių rašymas be galūnių neatitinka lietuvių kalbos dėsnių. Tai yra prievartinė išimtis po 1991-01-13 d., kai Lietuvoje važinėjo priešo tankai. Dabar minėtos išimties būtina atsisakyti. Visos kalbos asmenvardžius linksniuoja pagal savo kalbos dėsnius.
Reikia kalbėti apie Lietuvos valstybės, o ne apie išgalvotą „tautinių mažumų“ asmenvardžių apsaugą. Žala valstybinei kalbai yra žala valstybei. Būtina atsižvelgti į 2021-12-17 d. Seimo nario E. Jovaišos Seime dėl šio įstatymo projekto registruotas pataisas. Seimo nariai, balsuodami už prieškonstitucinį projektą Nr. XIIIP-535 (2), netektų savo rinkėjų balsų.
Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos abėcėlės skyriaus autorius
hab. dr. Kazimieras Garšva
