Visuomenės informavimo etikos komisija (toliau – Komisija) pastaruoju metu sulaukė nemažai skundų, laiškų, kuriuose informacijos vartotojai teigia esantys nemaloniai nustebinti sparčiai plintančia nenormine leksika viešojoje erdvėje.
Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad šiam piktų ir užgaulių žodžių antplūdžiui, dažnai ir svetima kalba, neatsispyrė ir daugelis Lietuvos žurnalistų, ypač socialinių tinklų asmeninėse paskyrose. Vartotojų nuomone, dažnai kampanijose prieš patyčias dalyvaujantys viešosios informacijos rengėjai visų pirma turėtų rodyti asmeninį pavyzdį – diskutuoti korektiškai, neįžeidinėdami oponentų.
Visuomenės informavimo etikos kodekso preambulėje pabrėžiama, kad didžiausias visuomenės informavimo priemonės turtas yra pasitikėjimas ja, o tokio pasitikėjimo pagrindas – nepriklausomybė, teisingumas, nešališkumas ir profesionalumas. Gerbiantis savo profesiją žurnalistas supranta visuomenės keliamus reikalavimus ir atsakingai vertina savo žodžius, kur jie bebūtų sakomi – žiniasklaidoje, susitikimuose ar socialiniuose tinkluose.
Populiarūs žurnalistai socialiniuose tinkluose turi daugybę sekėjų, todėl jų įtaka formuojant tam tikrus elgsenos modelius yra labai didelė. Besikeikiantis, užgaulius žodžius vartojantis viešosios informacijos rengėjas, nori jis to ar ne, skatina neatsakingą, įžeidų kalbėjimą, keiksmažodžių plitimą viešojoje erdvėje. Kita vertus, puoselėti diskusijų kultūrą, kurios dažnai pasigenda tiek vartotojai, tiek ir žurnalistai, geriausia yra rodant asmeninį pavyzdį – įtaigi, argumentuota, taisyklinga žurnalisto kalba bet kurioje auditorijoje visada sulauks daugiau dėmesio ir pasitikėjimo.
Komisija primena, kad Kodeksas įpareigoja viešosios informacijos rengėjus, žurnalistus vengti nepadorių, užgaulių žodžių ir posakių, o reiškiant savo nuomonę viešojoje erdvėje būtina laikytis Kodekso nuostatų.
VIEK inf.
