Knygos autorė dr. Halina Kobeckaitė (dešinėje) ir teksto redaktorė dr. Regina Venckutė./ Aušros Virvičienės nuotr.

Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigtuose Tautinių bendrijų namuose š. m. sausio 26 d. įvyko Lietuvos diplomatės, vertėjos, žurnalistės, humanitarinių mokslų daktarės, Trakų rajono savivaldybės garbės pilietės Halinos Kobeckaitės straipsnių rinkinio „Karaimų istorijos pėdomis“ sutiktuvės. Jose dalyvavo ir leidinį pristatė bei apie jo svarbą kalbėjo knygos autorė dr. Halina Kobeckaitė, teksto redaktorė dr. Regina Venckutė, leidėjo VšĮ „Vorutos“ fondo ir Trakų rajono laikraščio „Trakų žemė“ vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius, „Trakų žemės“ redaktorė Jolanta Zakarevičiūtė. 

2022-ieji buvo ypatingi karaimų bendruomenei. Pernai buvo minima 625-erių metų sukaktis, kai karaimai apsigyveno Lietuvoje, tad praėjusius metus Lietuvos Respublikos Seimas buvo paskelbęs Karaimų metais. Ta proga šalyje vyko nemažai renginių, parodų, koncertų, buvo išleista keletas leidinių. Praėjusių metų pabaigoje vykusiame knygos „Karaimas buvau, karaimas tebesu“ pristatyme buvo anonsuotos dar kelių jau išleistų karaimų autorių knygų sutiktuvės. Kalbėjusi aname renginyje dr. Halina Kobeckaitė pajuokavo, kad jei 2022 m. karaimams buvo rašymo, tai 2023-ieji bus skaitymo metais. Šmaikštūs žodžiai prigijo ir juos jau pakartojo vienas iš karaimų bendruomenės atstovų žurnalistas Aurelijus Bezekavičius. 

Vienas iš vainikuojančių jubiliejinius metus įvykių buvo pačios dr. H. Kobeckaitės knyga „Karaimų istorijos pėdomis“, kuri pasirodė senųjų ir naujųjų metų sandūroje, o šiemet tęsia savo kelionę į skaitytojų širdis – sausio pradžioje buvo surengtas jos pristatymas Trakuose, o mėnesio pabaigoje – Vilniuje, Tautinių bendrijų namuose. Tokia vieta knygos pristatymui pasirinkta neatsitiktinai – Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės buvo vienas iš pagrindinių knygos leidybos finansinių rėmėjų.

Šiame beveik 600 puslapių straipsnių rinkinyje, pristatančiame karaimų tautos istoriją, kultūrą, paveldą, jų sąsajas su šių dienų realijomis, sudėta per 70 straipsnių, kurie buvo spausdinti Trakų rajono laikraštyje „Trakų žemė“ 2011–2022 m. ir finansuoti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo. Pristatymo pradžioje kalbėjusi „Trakų žemės“ redaktorė Jolanta Zakarevičiūtė trumpai pristatė karaimikos projektą, gyvuojantį daugiau kaip dešimtmetį, t. y. nuo 2009-ųjų, padėkojo Fondui, kuris, suvokęs karaimų kultūros išskirtinumą, karaimų reikšmę Lietuvos istorijoje, supratęs, kaip svarbu tautai išsaugoti savo identitetą šiame globaliame pasaulyje, kad išvengtų asimiliacijos, nutarė skirti lėšų. „Įgyvendinant karaimikos projektą ir pristatant mūsų skaitytojams karaimų istoriją, kultūrą, mes stengiamės pateikti ne tik sausus istorijos faktus, bet ir daug dėmesio skiriame karaimikos studijų tyrinėjimams, nemažai rašome apie jų mokslo, visuomenės, literatūros, religijos veikėjus, be kurių šiandien neįsivaizduojamas karaimų tautinis tapatumas. Taip pat yra nepamirštamos ir šių dienų realijos, svarbiausios sukaktys, daug dėmesio buvo skirta Karaimų metų renginiams“, – sakė J. Zakarevičiūtė. Redaktorė taip pat padėkojo ir visiems, kurie prisideda prie projekto įgyvendinimo (viena redakcija juk negalėtų to aprėpti ir pateikti įvairių kvalifikuotų straipsnių), o labiausiai – projekto vadovei dr. H. Kobeckaitei. 

VšĮ „Vorutos“ fondo ir Trakų rajono laikraščio „Trakų žemė“ vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius apžvelgė, kuo karaimai yra išskirtiniai ir svarbūs Lietuvos istorijai, kultūrai ir dabarčiai, taip pat padėkojo visiems knygoms finansiniams rėmėjams, be kurių pagalbos leidinys nebūtų išvydęs dienos šviesos.

Salėje gausiai susirinkusiems svečiams kalbėjusi knygos teksto redaktorė dr. Regina Venckutė prisiminė, kad prieš kokius penkis dešimtmečius apie karaimus nieko nežinojo, išskyrus tą faktą, kad jie gyvena Trakuose ir atsikraustė į Lietuvą Vytauto Didžiojo kvietimu. Dar būdama studentė ji susipažino su dr. H. Kobeckaite ir jos šeima. Per šį ilgą pažinties laiką ji nemažai sužinojo apie savitus karaimų papročius, jų kalbą, istoriją ir, žinoma, manė, kad dabar labai daug žino, bet perskaičiusi šią knygą pakeitė nuomonę. „Bet kurios tautos pažinimo procesas yra beribis, tad šiame leidinyje kiekvienas, kuris jį skaitys, nors ir manys, kad iki tol daug ką žinojo, vis tiek atras kažką naujo. Ši knyga gražiai iliustruota, yra daug nuotraukų ir iš muziejaus, ir iš asmeninių archyvų. Joje sutalpinta daug ir įvairios rašytinės ir vizualios informacijos apie karaimų bendruomenių gyvenimą XIX ir XX a. sandūroje ir vėliau – iki mūsų laikų. Tai nėra akademinis veikalas. Tai nėra chronologiškai nuoseklus vientisas istorinis pasakojimas. Tai yra straipsnių rinkinys, atveriantis platų panoraminį vaizdą apie ne tik Trakuose, bet ir kitur Lietuvoje gyvenusius bei po visą pasaulį išsibarsčiusius karaimus, jų gyvenimo būdą, darbus, įnašą į savo tautos istoriją ir taip pat ryšius su Trakais – jų dvasinio gyvenimo centru. Tautos įvykiai yra pasakojami per žmonių gyvenimą. Konkretūs asmenys gyveno tam tikromis aplinkybėmis tam tikrame kontekste, kuris ilgainiui kinta. Tas kontekstas lemia žmogaus įsitraukimą į vieną ar kitą veiklą. Knygoje parodoma, kaip laikas ir žmogus yra susiję. Tai matome ir iš filologo, orientalisto, Krymo, o vėliau ir Lietuvos ir Lenkijos aukščiausiojo karaimų dvasininko Serajos Hadži Chano Šapšalo (1873–1961), karaimų dvasininko, poeto, rašytojo Simono Firkovičiaus (1897–1982) biografijų. Jų gyvenimo faktai liudija, kiek karaimų šviesuomenei reikėjo pastangų ginant savo kalbą ir religiją. Pastarieji faktoriai yra pagrindinės sąlygos išlikti tautai. Tad abu dvasininkai tai puikiai suvokė. Džiugu, kad jų misiją vėliau perėmė karaimų dvasininkas Mykolas Firkovičius (1924–2000)“, – pasakojo dr. R. Venckutė. Taip pat jai buvo tikras atradimas knygoje minima karaimų poetė Ksenija Abkovič, kuri turėjo juridinį išsilavinimą, dirbo advokate ir nemažai rašė karaimų periodikoje apie moterų teises. Knygos teksto redaktorė ją įvardijo pirmąja karaimų feministe.

Savo straipsnius, kaip teigė jų autorė, stengėsi rašyti objektyviai. „Nors mūsų yra nedaug, bet kiekvienas įneša tam tikrą dalį į karaimų istoriją, kultūrą, palieka joje pėdas. Jos buvo paliktos daugiausia Lietuvos žemėje, bet ne tik joje. Yra iš čia – iš Lietuvos, Trakų – išvykusių karaimų, gyvenusių svetur ir daug nuveikusių, pvz., garsusis tiurkologas Ananjašas Zajančkovskis arba Kinijoje gyvenę karaimų atstovai, įkūrę ten tabako verslą, veikiantį iki šiol, – pristatymo metu kalbėjo dr. H. Kobeckaitė. – Publikacijose norėta parodyti Lietuvos karaimus plačiai ir įvairiuose Lietuvos ir kitų šalių kontekstuose: kultūriniame, politiniame, ekonominiame, visuomeniniame ir kt.“ Taip pat knygos autorė pabrėžė, kad karaimų kultūra, kaip ir kitų tradiciškai nuo seno mūsų žemėje gyvenančių tautinių mažumų kultūra, yra neatsiejama bendros Lietuvos kultūros dalis. Už šios knygos išleidimą dr. H. Kobeckaitė yra dėkinga ne tik jos finansiniams rėmėjams, bet ir VšĮ „Vorutos“ fondo ir „Trakų žemės“ vyr. redaktoriui Juozui Vercinkevičiui, kurio idėja buvo surinkti laikraštyje „Trakų žemė“ spausdintus straipsnius ir sudėti juos į knygą. Rašyti straipsnius karaimikos tema „Trakų žemėje“ ji taip pat pradėjo paskatinta J. Vercinkevičiaus: „Jis man pasiūlė rašyti apie karaimus, kai baigiau diplomatinę tarnybą Helsinkyje“, – pridūrė autorė.

Renginyje sveikinimo žodžius knygos autorei skyrė ir susirinkę garbūs svečiai. Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos ir jo vyriausiosios patarėjos, Užsienio politikos grupės vadovės Astos Skaisgirytės vardu kalbėjo į pristatymą atvykusi Prezidento vyriausioji patarėja, Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė dr. Jolanta Karpavičienė, padėkojusi dr. H. Kobeckaitei už diplomatinę tarnybą, nenuilstamą visuomeninę veiklą, kūrybiškumą. 

Dr. J. Karpavičienė yra istorikė medievistė, daug metų dirbusi leidžiant Lietuvos Metrikos knygas, yra susipažinusi su Romualdo Firkovičiaus darbais. Galiausiai taip susiklostė, kad dr. J. Karpavičienė pradėjo domėtis ir Magdeburgo teise. „Kaip žinoma, Lietuvos valdovas Kazimieras Jogailaitis 1441 m. Magdeburgo teisę suteikė Trakų karaimams. Tai fenomenas Europoje, kai nekrikščionių bendruomenė gavo municipalinę teisę“, – priminė visiems garbi viešnia.

Vakaro metu su knygos autore bendravo, daug šiltų žodžių skyrė, prisiminimais dalijosi ir kiti garbūs svečiai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos patarėja religijos klausimais Diana Varnaitė, Kovo 11-osios akto signataras, ambasadorius dr. Vladimir Jarmolenko, ambasadoriai dr. Šarūnas Adomavičius ir dr. Remigijus Motuzas, Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Motiejus Jakubauskas, Lietuvos lenkų mokslininkų draugijos pirmininkas profesorius habil. dr. Romualdas Brazis, Lietuvos dailės akademijos docentė dr. Ramutė Rachlevičiūtė, armėnų, latvių ir kitų tautinių bendrijų atstovai. Renginyje taip pat dalyvavo Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbuotojai, karaimų bendruomenės atstovai, asociacijos „Lietuva–Azerbaidžanas“ vadovas Mahiras Gamzajevas ir kiti garbingi karaimų draugai.

Pasibaigus pristatymui visi norintys gavo autorės knygą su autografu bei galėjo paragauti tradicinio karaimų valgio – kybynų, kuriais vaišino UAB „Kiubėtė“ (savininkai Ingrida ir Michailas Špakovskiai).

Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ, Trakai