Iškilmių dalyviai./J. Adomaičio nuotr.
Sausio 26 d. Istorinėje LR Prezidentūroje Kaune 2023 metų Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ už viso gyvenimo veiklą buvo įteikta Lietuvos žurnalistų draugijos nariui, leidyklos „Kalendorius“ steigėjui ir vadovui, istorikui Aurelijui Antanui NORUŠEVIČIUI.
Aurelijus Antanas Noruševičius tapo 25-uoju S. Lozoraičio premijos „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ laureatu. Nuotraukoje matyti iškilmių vedėjai – LŽD pirmininkė Skirmantė Javaitytė ir LŽD valdybos narys Darius Chmieliauskas./J. Adomaičio nuotr.
Premija A. Noruševičiui skiriama už pilietinę ir istorinę publicistiką, vaisingą leidybinį ir kultūrinį edukacinį darbą su jaunimu, už svarų indėlį LŽD veikloje.
Visą premiją (1 tūkst. EUR) A. Noruševičius skiria Ukrainos kovai už laisvę.
Renginio metu jis pranešė, kad sausio 25 d. įvykdė LŽD nario Arnoldo Aleksandravičiaus (1963-2021) prašymą prieš mirtį – išleisti jo istorinį romaną, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui pažymėti. Knyga skiriama moksleiviams. Šį darbą A. Noruševičius atliko susitelkęs su A. Aleksandravičiaus broliu Eismučiu.
Aurelijus Noruševičius su žmona Alvyra, kuriai viešai padėkojo už viso gyvenimo kelionę kartu./J. Adomaičio nuotr.
—
A. Noruševičius 1946 m. spalį gimė Kauno sunkiųjų darbų kalėjime (dab. Kauno tardymo izoliatoriuje), kur už ryšius su partizanais buvo kalinama jo mama Antanina Kliknaitė. Kalėjime Aurelijus praleido 6 mėnesius. Jo tėtis – buvęs jūreivis Stanislovas Naruševičius, kuris neilgai trukus po šeimos sukūrimo išėjo į mišką pas partizanus, o jo žmona Antanina tapo partizanų ryšininke. 1948 m. partizanas Stanislovas Naruševičius-Jūreivis žuvo su partizanų grupe, kuriai vadovavo. Jis taip ir nespėjo pamatyti savo sūnaus Aurelijaus.
Partizano žmona Antanina Naruševičienė 1947 m. buvo dešimtmečiui išsiųsta kalėti į Sibiro lagerius. Aurelijų augino kelios mamos: iš pradžių – močiutė Ona Kliknienė, bet po poros mėnesių ji buvo rasta negyva. Tada Aurelijų augino mamos sesuo partizanų ryšininkė Aleksandra Goldbergienė. Ji irgi žuvo neaiškiomis aplinkybėmis. Netekus artimųjų, Aurelijus su vyresniuoju broliu gyveno pas svetimus žmones. Iki tol, kol iš lagerio sugrįžo jų mama.
20-osios S. Lozoraičio premijos laureatas prof. Liudas Mažylis sveikina 25-osios premijos laureatą Aurelijų Noruševičių. Viduryje šypsosi Aurelijaus anūkė./J. Adomaičio nuotr.
1995 m. A. Noruševičius įsteigė leidyklą „Kalendorius“, sudarė unikalų Vardų kalendorių, įtraukęs daugiau kaip 4 tūkst. lietuviškos kilmės vardų (be pasikartojančių vardadienių); 2007 m. jis išleido pirmąją knygą „Lietuvos vaikų pasakos“, kurioje sudėtos vaikų parašytos istorijos. 2022 m. A. Noruševičius išleido knygą „Ką papasakočiau Tėčiui“. Knygoje autoriaus aprašo, ką teko išgyventi jo artimiausiems žmonėms ir jam, per okupantų užgrobimą – trėmimus, žudynes, prievartavimus, plėšimus, pavertimą vergais, išdraskytas šeimas, nekaltųjų įkalinimą, melo, skundimų, išdavysčių skatinimą, skurdo, neteisybės įteisinimą ir t.t.
Aurelijus Noruševičius su pirmąja S. Lozoraičio premijos „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ laureate Nijole Baužyte./J. Adomaičio nuotr.
—
S. Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ teikiama nuo 1998 m. Pirmoji laureatė – laidų ciklo „Mūsų miesteliai“ kūrėja Nijolė Baužytė.
Nuo pat 1998-ųjų premijos mecenatas – LR Seimo narys Kazys Starkevičius su šeima.
