R. Kaminsko nuotr.

Gruodžio 3 d. Lietuvos žurnalistų draugija pakvietė į susitikimą Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje aplankant parodą „Lozoraičiai – vilties diplomatija: šimtmetis valstybės naudai“.

Parodoje „Lozoraičiai – vilties diplomatija: šimtmetis valstybės naudai“ yra pristatomi asmeniniai Lozoraičių šeimos daiktai (nuo interjero iki aprangos detalių), muziejaus rinkiniuose saugomos dovanotos Lozoraičių šeimos meno kolekcijos kūriniai. Jų pačių darytos fotografijos atskleidžia, kaip diplomatų kasdienybė persipynė su darbine veikla, kai kultūrinė diplomatija tapo tiesiog gyvenimo būdu. LRT archyvas suteikė galimybę paklausyti ir prisiminti pirmųjų prezidento rinkimų debatus. Taip pat parodos lankytojai bus kviečiami pasamprotauti apie alternatyvią istoriją, kas būtų buvę, jei 1993 m. prezidento rinkimus būtų laimėjęs Stasys Lozoraitis.

R. Kaminsko nuotr.

Su Lozoraičių pavarde susijęs šimtmetis valstybės istorijos. Kelios šios šeimos narių kartos dirbo Lietuvai, rūpinosi jos klestėjimu – LR Užsienio reikalų ministras (1934–1938), Lietuvos Respublikos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Italijoje, Lietuvos diplomatinės tarnybos šefas (1940–1983) Stasys Lozoraitis vyresnysis (1898–1983), Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Stasys Lozoraitis jaunesnysis (1924–1994) ir Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius prie Šventojo Sosto ir Maltos ordino Kazys Lozoraitis (1929–2007). Juos jungė viltis gyventi nepriklausomoje valstybėje, savo darbais prisidėti prie Tėvynės gerovės.

Pirmoji Tautos atgimimo ir valstybės idėjos puoselėtojų karta – Motiejus Lozoraitis su žmona Marija. Advokatas, intelektualas, „varpininkas“ skatino viltį, jog Lietuva tikrai bus nepriklausoma ir suvereni valstybė. Jau Nepriklausomai Lietuvai dirbo jo sūnus Stasys Lozoraitis vyresnysis. Tėvų įskiepyta meilė ir pareiga Lietuvai jį suvedė su žmona Vincenta Matulaityte – visuomenininke, laikraščių leidėja, žurnaliste. Šie jauni žmonės puoselėjo viltį apie klestinčią Lietuvą, tapsiančią pilnateise Vakarų pasaulio kultūros dalimi.

R. Kaminsko nuotr.

Sovietams okupavus Lietuvą Lozoraičiai „įstrigo“ Romoje. Dėl vienintelio tikslo – darbui diplomatinėje tarnyboje – atsidėjo visa šeima. Užmegzti asmeniniai Lozoraičių ryšiai kultūrinės diplomatijos srityje padėjo skleisti žinią apie dar pulsuojančią Lietuvos gyvastį. Lozoraičiai tapo simboliu, kaip su nepalaužiama dvasia atstovauti Lietuvos laisvės bylai laisvajame pasaulyje.

1992 m. Stasys Lozoraitis jaunesnysis sugrįžo jau į nepriklausomą Lietuvą ir 1993 m. kandidatavo į Lietuvos prezidento pareigas. Tai buvo pirmi rinkimai Lietuvos istorijoje, kada prezidentą rinko visi rinkėjai.

R. Kaminsko nuotr.

Parodą lydi kuratorių parengta knyga, kuri liudija visos Lozoraičių šeimos diplomatinę veiklą bei kultūrinės diplomatijos ir ryšių su menininkais dėka surinktus meno kūrinius.

Parodos kuratorės: dr. Asta Petraitytė-Briedienė, dr. Iveta Dabašinskienė, Kristina Liepinaitė, Kristina Stankaitė.
Parodos organizatorius Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus. Paroda veiks iki 2025 m. vasario 16 d.

Renginio organizatoriams ačiū už įdomų susitikimą.

 

Raimundas Kaminskas

LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas

Istorinės atminties tyrinėtojas

Patriotinių idėjų ir vertybių populiarintojas