Į Lietuvos žurnalistų draugiją įstojo 1991 gruodžio21 d. LŽD atkuriajamame susirinkime. Jis – publicistas, rašytojas, literstūros istorikas ir tyrinėtojas, eseistas, poetas, Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvių P.E.N. centro, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos narys.
L. Peleckis-Kaktavičius gimė 1946 05 04 Šiaulių apskrityje, vidurinę mokyklą baigė Kaune, studijas – Šiaulių pedagoginiame institute (1975). 1971–1989 – Šiaulių medžio apdirbimo kombinato inžinierius konstruktorius, 1992–2004 – dienraščio „Lietuvos aidas” Šiaulių skyriaus vedėjas, nuo 1989 – almanacho „Varpai” vyriausiasis redaktorius leidėjas, žurnalo „Lietuvos bajoras” vyriausiasis redaktorius.
Išleido 24 knygas: biografinę apybraižą „Namuose ant Pasadnos ulyčios” (1991), eilėraščių rinkinį „Sugrįžta giedra” (1991), kūrybinių portretų knygą „Laimingas atsitiktinumas: dialogai Amerikos žemėje” (1992), esė knygas „Baltas lapas – lyg altorius” (1995), „Pasaulio pabaiga atidedama” (2001), „Sustabdytas laikas” (2001), publicistikos knygas „Odininku per metus netampama” (1998), „Vizitinė kortelė” (2004), „Vandens namai” (2004), „Baltijos erdvės” (2005), „Pirmasis rektorius” (2006), „Vandens tiltai“, „Šimtmečio istorija“, „Vitam hominis curabo“ (2008), Lietuvos vandentvarkos ūkio istoriją „Versmių knyga“ (2008), esė, pokalbių, studijų knygas „Pirmiausia kraujas, o paskui žodžiai” (1999), „Žodžių žmonės” (2002), „Žodi, kuris esi” (2007), „Žodžiai, kurie neišduos“ (2011), monografijas „Kazimieras Barėnas” (2005), „Jurgis Jankus: gyvenimas ir kūryba“ (2008), „Vytautas Alantas: gyvenimas ir kūryba“ (2009), memuarinės eseistikos knygą „Namuose ant Pasadnos ulyčios: dar po dvidešimties metų“ (2009), monografinės biografijos knygą „Juozo Bagdono spalvų ir erdvių vizijos“ (2011).
Išskirtinė L. Peleckio-Kaktavičiaus knygą apie pirmąją lietuvių aktorę profesionalę Stanislavą Jakševičiūtę-Venclauskienę ir jos unikaliąją šeimą su daugybe priglobtų įvaikių. Autorius knygai medžiagą rinko beveik tris dešimtmečius. Ypatingo dėmesio verta ir knyga „Pasaulio pabaiga atidedama“, kurioje – pasakojimai apie Lietuvos laisvės kovų dalyvius, politkalinius, tremtinius, jų suluošintus likimus ir dvasios stiprybę. Anot literatūrologo prof. Petro Bražėno, L. Peleckio-Kaktavičiaus plunksnai priklauso solidžios literatūrologinės monografijos apie žymius mūsų išeivijos rašytojus, esė, pokalbių ir studijų knygos, kuriose daug turiningų esė bei pokalbių ir apie žinomus literatūros žmones. Žymus literatūros kritikas prof. Rimvydas Šilbajoris (JAV) taip yra įvertinęs monografiją „Kazimieras Barėnas: „Retai pasitaiko užtikti taip kruopščiai parašytą darbą. (…) Tai iš tiesų elegantiška, skoninga metodologija. (…) Iš kiekvienos eilutės šviečia gilus prisirišimas prie savo studijų objekto“. L. Peleckio-Kaktavičiaus tyrinėjimų laukas – filosofinis Logosas, kurio žemiškojo atitikmens literatūrologas ieško žemiškųjų kūrėjų žodžiuose.
Gausus aktyvaus visuomenininko nuveiktų darbų sąrašas: L. Peleckis-Kaktavičius – antrojo pasaulyje Motinystės paminklo idėjos autorius (paminklas atidengtas Šiauliuose, Venclauskių namuose, 1993), Venclauskių atminimo įamžinimo darbo grupės pirmininkas. Jis – Kazimiero Venclauskio (1993) ir Kazio Jankausko (1996) gatvių Šiauliuose atsiradimo iniciatorius, memorialinės lentos ant Šiaulių apygardos teismo rūmų, skirtos „Varpų” redakcijai ir pirmajam redaktoriui K. Jankauskui, atidengimo (2004) iniciatorius. 2010 jo iniciatyva memorialinė lenta, skirta A. J. Greimo atminimui, atidengta ant Didždvario gimnazijos pastato. L. Peleckis-Kaktavičius – išeivijos dailininkų A. Vaičaičio ir J. Bagdono meno kūrinių parodų Šiaulių dailės galerijoje kuratorius ir katalogų autorius, literatūros vakarų Šiauliuose su K. Bradūnu, B. Brazdžioniu, J. Jankumi,, S. Geda, V. Sventicku, A. Baltakiu, A. Marčėnu, M. Martinaičiu, D. Mušinsku, V. Daujotyte, J. Apučiu, D. Kajoku, J. Mikelinsku, Just. Marcinkevičiumi, T. Venclova ir kt. organizatorius ir vedėjas.
L. Peleckis-Kaktavičius – tarptautinio publicistinio konkurso motinystės tema (1987), Lietuvos žurnalistų draugijos premijos už geriausią objektyvios ir visapusiškos informacijos pateikimą spaudoje (1995), „Varpų” premijos (1995), Kazio Daugėlos kultūros premijos (JAV, 1998), LŽD premijos „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą” (2002) laureatas. Už literatūros almanacho „Varpai” atnaujinimą, nuoširdų darbą puoselėjant gimtąją kalbą ir literatūrą apdovanotas Šiaulių apskrities viršininko administracijos padėkos raštu (2003). Už profesinį meistriškumą, kūrybiškumą, nuoseklų ir ilgametį darbą telkiant Šiaulių krašto rašytojus ir leidžiant literatūros almanachą „Varpai“ apdovanotas Garbės ženklu „Už nuopelnus Šiaulių apskričiai“ (2009).
L. Peleckis-Kaktavičius kilęs iš senos Žemaitijos bajorų giminės, žinomos nuo XVII a. pradžios – ilgametis Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos senatorius, Šiaulių apskrities bajorų vadas (1996–2006), jam suteiktas Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Garbės bajoro vardas (2006). Žurnalą „Lietuvos bajoras“ redaguoja nuo 2005.
2011 balandžio 27 d. „Varpų“ naujo numerio pristatymo ir sukaktuviniame vakare jį sveikino gausus literatų būrys. Už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir literatūrai: eseistiką ir literatūrinius tyrinėjimus, literatūros almanacho „Varpai” atgaivinimą ir išsaugojimą sukaktuvių proga Leonas Peleckis-Kaktavičius apdovanotas Kultūros ministerijos Padėkos raštu.
LŽD info
