Kazys RAČKAUSKAS
LŽD, Tėvynės pažinimo draugijos ir LNRS narę poetę Saulutę Genovaitę Markauskaitę sieja gražūs kultūriniai ryšiai su vilniškiu Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejumi. Jau daugelį metų ji čia lankosi tautotyros žinių rinkimo savanorių suvažiavimuose, konferencijose, minint Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios dienas, aptariant paveldo puoselėtojų atradimus.
Saulutė, išleidusi naują savo kūrybos knygą, nepamiršta užsukti ir į Vilnių. Čia jos visada nekantriai laukia sostinės Senamiesčio muziejininkai, Tėviškės pažinimo paramos fondo klubo „Savastis“ bičiuliai. Šių metų vasario 7 d., šeštadienį, Saulutė Vilniaus šviesuomenei pristatė dvi naujausias knygas: monografiją „Krekenava laiko tėkmėje“ (2014) ir eilėraščių rinkinį „Vilties vaivorykštė“ (2015).
Šventinę kibirkštį įžiebė Operos ir baleto teatro smuikininkas Andrius Pleškūnas. Žurnalistas Virgilijus Kubilius, paskaitęs ištrauką iš jos naujausios knygos, tarsi atvėrė vartelius į viešnios kūrybos sodą. Šių eilučių autoriaus paprašyta poetė Saulutė Genovaitė Markauskaitė pirmiausia pakvietė susirinkusiuosius tylos minute pagerbti muziejaus įkūrėjos ir ilgametės jo direktorės Almos Gudonytės atminimą. Po to Saulutė prisiminė, kaip brendo mintis imtis didžiulio ir sunkaus darbo – kaupti žinias, dokumentus ir nuotraukas bei rengti spaudai knygą apie gimtąjį Krekenavos kraštą. Prisiminė patirtą džiaugsmą ir sunkumus, dėkojo visiems, kurie talkino ir pagelbėjo aukomis. Didžiausio dėkingumo nusipelnė pagrindinis rėmėjas vilnietis inžinierius Viktoras Jankūnas.
Pirmoji apie viešnią ir jos knygas pasisakė Tėvynės pažinimo draugijos įsteigtos Tado Daugirdo premijos laureatė etnologė, žurnalistė Gražina Kadžytė. Ji pastebėjo, kad dar tik spėjo pavartyti įspūdingą knygą „Krekenava laiko tėkmėje“. Tačiau neblogai pažįsta autorę, įsitikinusi, kad ji geba įsiklausyti į tėviškėnų godas. Neabejoja, kad įnešė vertingą indėlį įprasminant tėviškės žmonių istorinę patirtį, jų papročius, tradicijas, kitas senolių kultūros paveldo vertybes ir likimo faktus. Sakė, kad tėvynės pažinimas prasideda nuo savo šeimos, giminės, gimtinės, tėviškės savasties suvokimo ir įsisąmoninimo.
Norinčiųjų pasidalinti nuomone apie Saulutės monografiją ir poetinę kūrybą netrūko, nes M. ir J. Šlapelių muziejaus menė vos sutalpino svečius. Ne vienas atskubėjo iš kitų šalies vietovių. Uoli tautotyros žinių puoselėtoja Regina Mažeikienė atvyko iš Panevėžio, kiti – iš Kauno. Buvo Vilniaus akademinės bendruomenės atstovų, žurnalistų, pedagogų… Nepašykštėjo autorei gerų žodžių ne vienas pasisakęs Vilniuje gyvenantis krekenaviškis. Įdomių pastebėjimų išsakė žurnalistė Nijolė Baužytė, istorikė dr. Nastazija Kairiūkštytė, poetė Zita Čepulytė. Tarp tų, kurie laukė autorės autografo, buvo ir Tėvynės pažinimo draugijos valdybos pirmininkas dr. Jonas Rekešius. Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos vadovas Vladas Buragas viešniai įteikė padėkos raštą.
Šventinė popietė dar ilgokai tęsėsi prie kavos puodelio. Susirinkusieji dėkojo viešniai už puikią galimybę susipažinti su jos monografija, kuri neabejotinai yra sektinas gyvosios istorinės ir kultūrinės atminties šaltinis. Daugelį domino Saulutės ankstesnės eilėraščių knygos: „Džiaugsmo ir skausmo verpetai“ (1992), „Meilės skliautai“ (2000), „Buvo laikas stiklinis“ (2000), „Meilės akys“ (2003) ir „Erškėtrožei pražydus“ (2007).
lzdraugija.lt
