Trylika vasarų per atostogas keliavusi po Austriją, kopusi į Alpes rašytoja ir žurnalistė Loreta Jastramskienė parašė trečiąjį romaną – „Įpėdiniai“, kurį šių metų vasarą išleido leidykla „Versus aureus“ (ankstesni romanai – „Vanduo nemoka kalbėti, 2008 m., „Juokingos moters agapė“, 2011 m.).
Stebėjusi ir pažinusi Austrijos žmones, tradicijas, kultūrą autorė sukūrė veržlų, vidinę žmogaus laisvę teigiantį romaną, kurio veikėjai patiria išbandymus kalnuose, mįslingus psichoanalizės seansus, ieško nuskandintų nacių lobių, sutinka istorines asmenybes, groja kalnų ežero orkestre.
Tai netradicinis prozininkės novelių romanas apie mįslingą žmogaus prigimtį, sudėtingus charakterius ir nenuspėjamus likimo vingius, besiskleidžiančius išskirtinėje didingų Alpių aplinkoje, ten, kur, kaip rašo autorė, žmogus supranta ir pajunta, kas yra baimė ir karščiausias džiaugsmas, erdvėje, kurioje atsiveria nežinomi takai ir iškyla nežemiško grožio Kūrėjo paveikslai. O visa sujungia ir vienija „pagrindinis romano veikėjas – Laikas ir Vieta, jie sutalpina atstumą nuo pirmųjų Žemės gyventojų iki kiekvieno mūsų.“
Austrija, pasak L. Jastramskienės, jai tapo ta šalimi, kurioje vidinės laisvės pojūtis išvaikydavo kasdienybės mitus ir nuovargį, sustiprindavo tikėjimą, kad žmonių bendruomenės gali gyventi taikiai, kūrybiškai, vertinti savo šalies praeitį, neburnoti prieš dabartį, ieškoti gyvenimo prasmės: „Įpėdinius“ rašiau ne vienerius metus, jie kartais suskambėdavo kaip Josepho Haydno simfonija (novelė „Jo Haidnas“), įtraukdavo kaip psichoanalizės tėvo Sigmundo Freudo seansas (novelė „Seansas Bergasėje, 19“), viliodavo kaip kalnų snieguose žydintis edelveisas (novelė „Parvežk jai edelveisą“) ar Didysis Varpas Alpėse – Grosglokneris (novelė „Švilpiko diena“).“
Viena romano novelių „Parvežk jai edelveisą“ prieš ketverius metus buvo išspausdinta literatūriniame almanache „Varpai“ ir pelnė premiją už geriausią 2011-ųjų prozą.
Regina Pupalaigytė
Nuotraukos iš L. Jastramskienės asmeninio archyvo
lzdraugija.lt
