Filologas, literatūros ir spaudos tyrinėtojas, publicistas, rašytojas gimė 1915 Raseinių valsčiaus Pašlynio vienkiemyje. 1933 baigęs Raseinių gimnaziją, jis 1933-1937 Kauno Vytauto Didžiojo universitete studijavo lotynų kalbą bei lietuvių kalbą ir literatūrą. Pirmoji publikacija spaudoje – dar moksleivio žinutė 1930 metais skautų laikraštyje „Budėk“, vėliau rašiniai „Karyje“, „Ūkininko patarėjuje“, „Ryte“, „Pavasaryje“, „Židinyje“, „Lietuvos mokykloje“, 1935-36 V. Alekna dirbo kultūrinio žurnalo „Naujoji Romuva“ redakcijoje. Atlikęs karo tarnybą, jis 1938-45 mokytojavo Radeinių, Alytaus, Kauno ir Laukuvos gimnazijose. 1948 metais Kauno KGB suimtas, kalintas Vorkutos lageriuose.
Grįžęs iš tremties 1957 metais į Lietuvą, kurį laiką apie žurnalistinį darbą, ar atsidėjimą literatūros tyrinėjimams nebuvo kalbos – reikėjo kaip nors pragyventi. Jis dirbo melioracijoje ir kitur, 1960-75 mokytojavo Jonavos raj. Skarulių aštuonmetėje mokykloje, Širvintų rajono Bagaslaviškio vidurinėje, Juodiškių aštuonmetėje. Būdamas brandaus amžiaus, jis vėl tapo studentu – 1962-67 metaisVilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą.
Nerašyti Viktoras Alekna negalėjo. Daugiausia rašė kalbos kultūros ir pedagoginėmis temomis.Vengdamas saugumiečių persekiojimo ir vardan redaktorių ramybės (jiems buvo liepta Aleknos tekstų nespausdinti) pasirašinėjo savo rašinius įvairiais slapyvardžiais, vėliau, pasirodžius jo literatūrologiniams darbams, ėmė nebesislapstyti, pasirašydavo tikruoju vardu .
Nuo 1957 m. savo rašinius spausdino Švenčionėlių rajoniniame laikraštyje. „Naujas gyvenimas“, Širvintų rajoniniame laikraštyje „Lenino keliu“, laikraščiuose. „Tarybinis mokytojas“, „Tiesa“, „Literatūra ir menas“, žurnale „Kultūros barai“, po Atgimimo – Širvintų rajono laikraštyje „Širvinta“, savaitraštyje „Dienovidis“, laikraštyje „Apžvalga“.
Daug laiko V. Alekna paskyrė S. Nėries kūrybos tyrinėjimams. 1947 m. Vorkutos lageryje jam pavyko gauti S. Nėries „Poeziją“ ir jau tada laisvesniu laiku jis pradėjo skaičiuoti poetės eilėraščių žodžius. Sumanymą išleisti jos dažnumų žodyną jam pavyko įgyvendinti 1980 metais – akademiniame „Literatūros ir kalbos“ XVI t. išspausdino „S. Nėries poezijos dažnumų žodyną“. Jis suskaičiavo, kad poetė 7246 žodžius pavartojo 67 090 kartų. Vėliau jis parengė poetės kūrybos tritomį, išleistą 1984 metais. Išleido knygas: „S. Nėries gyvenimo ir kūrybos metraštis“ (1 tomas pasirodė 1995, 2 tomas – 1998 m.), 1996 -„Salomėja“. Tais pačiais 1996 m. išspausdinta monografija „Nepriklausomybės Akto signataras kun. Alfonsas Petrulis”,. 1997 m. išleistas V. Aleknos dokumentinis veikalas apie Širvintų apylinkių partizanų kovas „Ūžė žalia giria”. Pasakojimas apie autoriaus šeimą „Ąžuolas”, išleistas 2000 m., aprėpia 100 metų giminės istoriją, jame sukaupta įspūdingų liudijimų apie Lietuvos žmonių gyvenimą reikšmingų visuomeninių lūžių metu. Išleisti V. Aleknos eilėraščių rinkiniai „Pilkų dienų žingsneliai” 1997 m. ir „Saulėlydis” 2002 m. Tais pačiais 2002 metais pasirodė memuarai apie Vorkutos lagerius „Oi ta Vorkuta” ir Nepriklausomoje Lietuvoje Vytauto Didžiojo universitete veikusio studentų klubo istorija „Vytauto klubas” (V. Alekna buvo šio klubo narys). Dar išspausdinta V. Aleknos apsakymų, dramos veikalų.
Į žurnalistinę veiklą jis ypač aktyviai vėl įsitraukė su Atgimimu. 1991 metų gruodžio 21 dieną V. Alekna kartu su kun. V. Aliuliu pirmininkavo steigiamajame (pavadintas Atkuriamuoju, nes buvo priimti ikikarinės žurnalistų organizacijos įstatai, įsipareigota remtis jų principais) Lietuvos žurnalistų draugijos susirinkime.
Po Atgimimo laikraščiuose ir žurnaluose išspausdinta šimtai įvairaus žanro V. Aleknos publikacijų – informacinių rašinių, apybraižų, analitinių straipsnių, literatūrinės kritikos, memuarų ir kt. Kalbėdamas iškilmingame LŽD Stasio Lozoraičio premijos jam įteikimo renginyje 2003 metais V. Alekna sakė suskaičiavęs savo publikacijas – iki 1989 m. jų buvo išspausdinta 400, o po 1989 – net 800 (iš viso – 1200). Ta proga jį sveikimo ne tik kolegos ir šeimos nariai, atėjo garbingi svečiai – Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, Rašytojų Sąjungos pirmininkas Jonas Liniauskas (V. Alekna jau buvo tapęs ir Lietuvos rašytojų sąjungos nariu) ir kiti. Nenustojo V. Alekna rašęs ir vėliau, ypač daug dėmesio skyrė kalbos kultūrai. Jis labai kritiškai vertino naująją žiniasklaidą už svetimžodžių pomėgį, už paviršutiniškumą, už nusižengimus žurnalistinei etikai, objektyvumo stoką, ypač – už užsakytus straipsnius.
Garbaus amžiaus laureatas pasižymėjo nepaprastu darbštumu ir veiklumu. Puikios atminties, žvalus ilgaamžis atidžiai sekė Lietuvos visuomeninį bei politinį gyvenimą ir pats aktyviai jame dalyvavo iki pat savo mirties.
V. Alekna buvo Širvintų garbės pilietis. Mirė 2008 Vilniuje.
LŽD info
